Tokią išvadą Seimui dėl kitų metų biudžeto projekto pateikė Valstybės kontrolė.
„Tarptautinės organizacijos rekomenduoja taikyti trumpalaikes priemones, nukreiptas į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Mūsų vertinimu, didžioji dalis su energetika susijusių laikinų priemonių, numatytų biudžeto projekte, nėra tikslinės“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė.
Kita vertus, anot jos, ilgalaikės priemonės toliau didins ilgalaikes išlaidas, nepadengtas pajamomis, – tokios išlaidos 2023 metais sudarys 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai 2017–2021 metais šis rodiklis siekė 0,9 proc. BVP.
„Kylant palūkanų normoms finansuoti deficitus ir refinansuoti jau turimus įsipareigojimus bus brangiau, o rizikos dėl ekonominės raidos išlieka reikšmingos, todėl ypač svarbu, kad sprendimai, didinantys išlaidas ir mažinantys pajamas, būtų pagrįsti“, – sakė R.Ibelhauptaitė.
Valstybės kontrolės teigimu, 2023 metais valdžios sektoriaus deficitas bus artimas planui – 4,9 proc. BVP, tačiau pabrėžia, kad dėl rizikų jis gali būti ir didesnis.
Pastebima, kad kai kurios biudžeto projekte numatytos pagalbos priemonės planuojamos pirmajam pusmečiui, bet esama rizikos. kad jos gali būti pratęstos. Be to, geopolitinė įtampa regione gali lemti didesnį išlaidų poreikį krašto gynybai ir saugumui.
Anot Valstybės kontrolės, pasikeitus ekonominei aplinkai ūkio raida galėtų būti vangesnė, o tai sukurtų spaudimą papildomoms išlaidoms ir sumažintų valdžios sektoriaus pajamas.
Atkreipiamas dėmesys kad kitąmet numatomas stiprus šalies ekonomikos skatinimas, tačiau kadangi kylančios palūkanų normos lemia brangstantį deficito finansavimą, svarbu, kad, augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, ateityje būtų konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 metais valdžios sektoriaus deficito mažėjimo.
