Valstybės kontrolė: ilgalaikiams įsipareigojimams reikia numatyti tvarius pajamų šaltinius

Vyriausybės parengtame atnaujinto 2021 metų biudžeto projekte planuojamos papildomos išlaidos ne tik koronaviruso pandemijos suvaldymo priemonėms, bet ir kitos ilgalaikės išlaidos, kurių padengimui nėra numatyta ilgalaikių pajamų šaltinių, perspėja Valstybės kontrolė, atlikusi Seimui pateikto projekto vertinimą.
Grynieji eurai
Grynieji eurai / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Pernai gruodį patvirtintame biudžete ilgalaikės išlaidos, nepadengtos pajamomis, siekė 835,6 mln. eurų ir sudarė 1,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o atnaujinto biudžeto projekte šios išlaidos papildomai didinamos 30,2 mln. eurų, arba 0,1 proc. BVP, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

„Atsižvelgiant į pandemiją ir išskirtines aplinkybes, biudžeto deficito didinimas COVID-19 priemonėms yra suprantamas, bet struktūrinis deficitas neturėtų būti didinamas dėl kitų ilgalaikių įsipareigojimų, nesusijusių su pandemijos suvaldymu ir investicijomis“, – tvirtina Valstybės kontrolė.

Ji taip pat pažymi, kad toks išlaidų didinimas neatitinka Europos Komisijos rekomendacijos užtikrinti tinkamą ilgalaikių priemonių finansavimą, siekiant neutralaus poveikio biudžetui.

„Pasibaigus išskirtinėms aplinkybėms, siekiant sumažinti išaugusį struktūrinį deficitą ir išvengti tolimesnio einamųjų išlaidų finansavimo skolintomis lėšomis, būtina struktūriškai didinti pajamas. Situacija sudėtingesnė ir dėl to, kad tokie ilgalaikiai įsipareigojimai kaip įvestas pensijų indeksavimas neišvengiamai reikalaus išlaidų didinimo“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.

Valstybės kontrolė pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus papildomais pajamų šaltiniais nepadengtos ilgalaikės išlaidos jau sukūrė apie 5 proc. BVP struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą. Per 2017–2020 metų laikotarpį šios išlaidos kasmet vidutiniškai augo po 1 proc. BVP. 2017–2019 metais ilgalaikės išlaidos buvo dengiamos papildomomis pajamomis, gautomis dėl sparčiau nei potencialus BVP augusios Lietuvos ekonomikos, tačiau 2020–2021 metais nenumačius tvaraus pajamų šaltinio, valdžios sektoriaus ilgalaikėms einamosioms išlaidoms skiriama 2,9 proc. BVP.

Anot Valstybės kontrolės, Lietuvoje nuo 2020 metų kovo 26 dienos nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurioms esant galima neatsižvelgti į fiskalinių rodiklių nukrypimą, kol tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės (buvusių, einamųjų ir ateinančių trejų metų) laikotarpiu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų