Bankrutavusių įmonių kreditoriai 2009–2014 m. I ketv. laikotarpiu neatgavo 8,4 mlrd. Lt pajamų, iš jų 1,5 mlrd. Lt neteko valstybės biudžetas.
Pažymėtina, kad didžioji dalis įmonių į bankroto procesą patenka gerokai peržengusios nemokumo ribą.
„Svarbu, kad įmonių bankrotai būtų inicijuojami laiku ir tinkamai koordinuojami, o įmonių vadovams ir savininkams būtų taikoma teisės aktuose nustatyta atsakomybė už pareigos nevykdymą inicijuoti bankrotą“ , – G.Švedienė.
2011–2013 m. net 70 proc. įmonių bankroto pradžioje kreditoriniai reikalavimai buvo du kartus didesni nei jų turimas turtas, 20 proc. įmonių neturėjo turto net administravimo išlaidoms padengti.
„Akivaizdu, kad bankrotai inicijuojami pavėluotai, tad net ir tuo atveju, jeigu bankroto procesas būtų organizuojamas pačiu efektyviausiu būdu, didžioji dalis kreditorių neturi galimybės atgauti savo lėšų. Todėl svarbu, kad įmonių bankrotai būtų inicijuojami laiku ir tinkamai koordinuojami, o įmonių vadovams ir savininkams būtų taikoma teisės aktuose nustatyta atsakomybė už pareigos nevykdymą inicijuoti bankrotą, atsiradus Įmonių bankroto įstatyme nustatytiems pagrindams ir sąlygoms“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Neatgraso nuo kryptingo bankrutavimo
Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įmonių vadovai ir (ar) savininkai nėra atgrasomi nuo neteisėtų veiksmų, kuriais kryptingai siekiama įmonės nemokumo, nes tyčinių bankrotų įrodymas reikalauja daug laiko ir finansinių sąnaudų, tačiau, pripažinus bankrotą tyčiniu, nėra nustatomi kalti asmenys.
Daugeliu atvejų inicijuoti ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamo bankroto buvo nutraukiami dėl įrodymų trūkumo ir suėjusio senaties termino.
2009–2014 m. I ketv. laikotarpiu pradėta 400 ikiteisminių tyrimų, iš jų 72 (18 proc.) baigti ikiteisminiai tyrimai pasiekė teismą, o iš pasiekusiųjų teismą 20-yje (28 proc.) baudžiamųjų bylų kalti asmenys patraukti atsakomybėn. Pažymėtina, kad už nusikalstamą bankrotą nustatyta atsakomybė – laisvės atėmimas iki trejų metų, nenumatant turtinio pobūdžio poveikio priemonių – nepakankamai efektyvi.
Nėra garantijų
Audito metu nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės didesnės vertės turtas ne visada be varžytinių realizuojamas už rinkos kainą, todėl kreditoriai netenka galimybės atgauti dalies skolų. Auditorių manymu, galimybė turtą parduoti skirtinga apimtimi iš varžytinių ir be varžytinių sudaro prielaidas išvengti skaidraus turto pardavimo.
Pažymėtina, kad dalis bankrutavusių ar bankrutuojančių įmonių darbuotojų, kuriems įtvirtinta teisė gauti išmokas iš Garantinio fondo, nėra surandami, todėl jie negauna jiems priklausančių išmokų, kurios 2011–2014 m. balandžio mėn. laikotarpiu sudarė 3,8 mln. Lt.
Auditoriai taip pat nustatė trūkumų bankroto administratorių atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų apmokėjimo, administratorių kvalifikacijos, veiklos ir jos priežiūros reglamentavime.
Atsižvelgdama į audito rezultatus, Valstybės kontrolė Vyriausybei ir Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos pateikė rekomendacijas, padėsiančias formuoti ir vykdyti efektyvesnę nemokumo politiką.
