Per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvos ekonomika išlaikė spartų augimą. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, realusis BVP padidėjo 4,9 proc. Ekonomikos augimui daugiausia teigiamos įtakos turėjo namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos, tačiau, veržliai augant importui, grynojo eksporto įtaka buvo neigiama, teigiama Valstybės kontrolės išvadoje.
Pažymima, kad vidaus rizikos veiksniai ekonomikai išlieka susiję su besitęsiančia pandemine situacija, padėtimi darbo rinkoje ir didėjančia infliacija. Pabrėžiama, kad vyrauja neigiami išorės rizikos veiksniai dėl augančios geopolitinės įtampos. Migrantų krizė ties Baltarusijos siena, sankcijos šiai valstybei bei galimos atsakomosios priemonės ir prekybos su Kinija trikdžiai gali daryti neigiamą įtaką tarptautinei prekybai. Atitinkamai tai veiktų Lietuvos ekonomikos raidą vidutiniu laikotarpiu.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, kad, esant stipriai vidaus paklausai, Lietuvos realiojo BVP augimas 2021 m. sieks 4,8 proc., o 2022–2023 m. lėtės atitinkamai iki 3,7 ir 3,5 proc. Projektuojant palankią ūkio raidą vidutiniu laikotarpiu, reikėtų diskutuoti dėl išskirtinių aplinkybių, kurios leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams, taikymo tikslingumo.
„Europos Komisijos teigimu, pagrindinis kriterijus atšaukti Stabilumo ir augimo pakte numatytą išlygą – Europos Sąjungos šalių narių ekonominio aktyvumo lygio grįžimas į priešpandeminį lygį. Lietuvos ekonomika į tokį lygį grįžo jau 2021 m. pirmąjį ketvirtį. Taip pat tikėtina, jog, mažėjant neapibrėžtumui dėl COVID-19 pandemijos, jos valdymo išlaidos darys vis menkesnį poveikį viešiesiems finansams. Dėl šių priežasčių reikėtų svarstyti, ar išmintinga ir tikslinga toliau taikyti išskirtines aplinkybes. Šį sprendimą reikėtų priimti jau 2022 m. pirmąjį ketvirtį, nes tuo metu prasideda 2023 m. biudžeto projekto rengimo ciklas“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.
Valstybės kontrolės, vykdančios fiskalinės institucijos funkcijas, vertinimu, Lietuvos realusis BVP, tikėtina, viršys potencialų lygį 2021–2024 m.
Teigiamą Lietuvos ekonomikos ciklinę padėtį rodo ir faktiškai stebimi makroekonominiai rodikliai, tokie kaip pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis ir laisvų darbo vietų skaičius, kurie išlieka seniai neregėtose aukštumose. Tai matyti ir atnaujintoje Lietuvos ekonomikos temperatūros diagramoje. Joje pateikta 2021 m. ketvirtojo ketvirčio prognozė rodo, kad 2021 m. Lietuvos ekonomikos temperatūra toliau kyla ir viršija priešpandeminį lygį.
Lietuvos Statistikos departamentui 2021-10-01 revizavus faktinius duomenis ir Finansų ministerijai atnaujinus ekonominės raidos scenarijų, fiskalinės institucijos funkcijas vykdančios Valstybės kontrolės gaunamas teigiamas gamybos atotrūkio įvertis yra didesnis, nei buvo apskaičiuota 2021 m. rugsėjo mėn. Tai reiškia, kad didesnė 2021 m. valdžios sektoriaus pajamų dalis yra ciklinio pobūdžio, negu pateikta biudžeto projekto vertinime. Ekonomikos aktyvumui grįžus į potencialų lygį, išryškės struktūrinis deficitas, nes ciklinėmis pajamomis yra finansuojamos perviršinės einamosios ilgalaikės išlaidos.
Išlieka rizika, jog, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali neišsipildyti.
