Valstybės kontrolės atstovai Seimo Audito komiteto posėdyje trečiadienį pristatė šių metų liepą atliktą pensijų sistemos pokyčių vertinimą.
Valstybės kontrolės duomenimis, praėjusiais metais 615,6 tūkst. asmenų gavo socialinio draudimo senatvės pensiją. Šioms pensijoms išleista 3,067 mlrd. eurų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį buvusio „į rankas“ gauto atlyginimo – tai vienas mažiausių rodiklių tarp organizacijos šalių.
„Kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme, o Lietuva yra pažeidžiamiausių ES šalių ketvertuke (žemiau yra Estija, Latvija ir Bulgarija)”, – teigia Valstybės kontrolė.
-
86 eurų vertės klausimas: ar žinojote, kad vaiko pinigus galima gauti ne tik iki 18 metų?
-
Prekybininkai puolė siūlyti „antiinfliacines akcijas“: kas tai – galimybė sutaupyti ar reklaminė kampanija?
-
Seimui pristatytas biudžetas: opozicija ir laidė priekaištus dėl „per didelio optimizmo“, ir norėjo daugiau paramos
Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Eivida Šlamė Audito komiteto posėdyje trečiadienį sakė, kad bendroji pensijos dalis, nepriklausanti nuo sumokėtų įmokų, nuo šių metų nebemažinama būtinojo stažo neturintiems pensininkams.
„Šie pakeitimai mažiausias pensijas padidino apie 10 proc., tačiau būsimų pensininkų nemotyvuoja kaupti stažo. Tokiai sistemai reikalinga motyvacija nevengti mokėti įmokų ir sąžiningai dalyvauti, nes vieni asmenys įmokų nemoka, nes nedirba, kiti nemoka, nes dirba šešėlyje. Vienus nuo kitų atskirti sunku“, – akcentavo E.Šlamė.
Pasak E.Šlamės, taip pat nustatyta, kad nemažėja pensijų kaupime dalyvaujančių, tačiau įmokų nemokančių žmonių dalis.
„Nustatėme, kad praėjusiais metais antroje pensijų kaupimo pakopoje dalyvavo apie 95 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų, tačiau iš jų 47 proc. įmokų į pensijų fondus nemokėjo dėl įvairių priežasčių: nedarbo, emigracijos, sustabdyto kaupimo. Dažni pensijų sistemos pokyčiai neprisidėjo prie pozityvios sistemos raidos, nes nedidino gyventojų pasitikėjimo“, – problemas vardijo ji.
Kaip įvardijo auditorė, beveik 73 proc. išėjusių į pensiją antros pakopos dalyvių nesukaupė turto periodinei išmokai gauti, todėl jiems išmokėta vienkartinė. Tiesa, tokių dalyvių mažėja, nes vis daugiau žmonių sukaupė 10 tūkst. eurų ar didesnę sumą ir perka pensijų anuitetą.
„Darbdaviai neišnaudoja galimybių prisidėti prie papildomo kaupimo“
Pensijų sistemos vertinimą atlikę auditoriai teigia, kad socialiniame draudime nėra stipresnio įmokų ir išmokų ryšio, todėl jame dalyvaujama dėl privalomumo ir jis tampa nepatrauklus daugiau įmokų sumokantiems asmenims.
2021 m. bendroji pensijos dalis, kuri nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, vidutiniškai sudarė 63 proc. pensijos, o individualioji – tik 37 proc. Ekspertų teigimu, individualioji pensijos dalis turėtų sudaryti didesnę dalį pensijos struktūroje (siekiama ne mažiau nei 50 proc.), nes kuo daugiau asmuo mokėjo įmokų, tuo didesnė turėtų būti jo pensija.
„Daugiau įmokų sumokėjusiems pensija pakeičia mažesnę jų buvusio atlyginimo dalį. Matome, kad jei asmuo uždirbo iki 500 eurų, jo pajamų pakeitimo norma yra 68 proc., jei uždirbo daugiau nei 3 tūkst. eurų, jo pakeitimo norma yra 31,9 proc. Tai rodo, kad mažiau uždirbusio asmens pakeitimo norma buvo 36,1 proc. didesnė“, – komiteto posėdyje sakė E.Šlamė.
Auditoriai nustatė, kad nėra vertinama ir skelbiama informacija apie kaupimo realią naudą dalyviams išėjus į pensiją ir priežastis, kurios turėjo įtakos sukaupto pensijų turto dydžiui.
2021 m. beveik pusė antros pakopos dalyvių buvo sustabdę įmokų mokėjimą pensijų fonduose, o beveik 60 proc. trečios pakopos dalyvių nutraukė kaupimą nesulaukę pensinio amžiaus.
Pasak auditorių, darbdaviai neišnaudoja galimybės prisidėti prie darbuotojų papildomo kaupimo būsimai pensijai: 2021 m. įmokas mokėjo vos 1,2 proc. darbdavių.
„Kitose šalyse darbdavių dalyvavimas yra visiškai arba iš dalies privalomas ir siekia net iki 80 proc. Darbdavių įmokos padėtų sukaupti daugiau turto, tam svarbus ir pačių darbuotojų suinteresuotumas bei finansinis raštingumas, norint geriau suprasti ir įvertinti galimybes darbdaviui labiau prisidėti“, – kalbėjo E.Šlamė.
Trūksta informacijos
Audito metu, be kita ko, buvo nustatyta, kad Lietuvoje nevertinama ir neviešinama informacija apie realią kaupimo naudą. Pasak E.Šlamės, pensijų fondai skelbia savo finansines ataskaitas, Lietuvos bankas apibendrina fondų rezultatus ir skelbia apžvalgas, todėl visuomenė informuojama apie dalyvių skaičių, turtą, investicijų grąžą. Savo ruožtu „Sodra“ analizuoja ir skelbia informaciją apie anuitetų dydžius, tačiau to nepakanka.
„Esminis trūkumas – šalies mastu neskaičiuojama ir neskelbiama, kokią buvusio atlyginimo dalį sudaro kaupimo išmokos, kokia per kaupimo laikotarpį buvo įmokėta lėšų suma, kiek ji padidėjo, kiek metų buvo kaupta, ar buvo kaupta nuosekliai, kokio dydžio išmokos mokamos ir panašiai“, – sakė E.Šlamė.
Ji akcentavo, kad nėra atliekama priežasčių, turėjusių įtakos sukauptos sumos dydžiui, analizė.
„Gyventojų finansinio raštingumo didinimas ir skelbiami apibendrinti duomenys apie realią kaupimo naudą galėtų padėti žmonėms apsispręsti dalyvauti ar nedalyvauti pensijų kaupime“, – pabrėžė auditorė.
Jos teigimu, valstybėje turėtų būti iškelti pensijų kaupimo tikslai, nustatyti siektini rodikliai ir numatytos priemonės jiems pasiekti.
SADM: didelis pensijų susiejimas su ankstesniu darbo užmokesčiu didintų nelygybę
Pensijų sistemos ekspertas Teodoras Medaiskis akcentavo, kad reikėtų eiti individualios pensijos dalies didinimo kryptimi.
Primename, kad individualioji dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų sumos ir apskaitos vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12-a tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių.
„Nors tai turi neigiamų aspektų, individualios dalies didinimo prioritetas yra svarbus norint paskatinti kaupti ir kad socialinio draudimo sistema garantuotų reikalingą pajamų pakeitimą, o ne virstų vien paramos sistema“, – sakė T.Medaiskis.
Pasak jo, tam tikras buvusių pajamų pakeitimo normos regresyvumas yra būdingas socialinio draudimo sistemos bruožas.
„Gal nereikia to, kad bet kokį uždarbį gavęs žmogus turėtų tą pačią pakeitimo normą, bet ji neturi būti tiek regresyvi, kiek yra dabar. “, – kalbėjo T.Medaiskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus patarėja Svajūnė Gaidamavičienė atsakydama į Valstybės kontrolės pastabas sakė, kad Lietuvoje yra santykinai daug dirbančių žmonių už mažą darbo užmokestį, tad didelis pensijos dydžio susiejimas su buvusiomis pajamomis reikštų didesnę pagyvenusių asmenų pajamų nelygybę.
„Dėl darbdavio prisidėjimo prie kaupimo – manome, kad teisiniai instrumentai yra, kaupimo sistemos stebėsena nuolat vykdoma ir visi besidomintys informacija apie kaupimą gali rasti anuiteto skaičiuoklę „Sodros“ internetiniame puslapyje“, – kalbėjo S.Gaidamavičienė.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis pagrindinę problemą siejo su per mažomis įmokomis.
„Valstybės skatinamoji įmoka yra susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Tai yra labai teisinga mažiau uždirbančių žmonių atžvilgiu. Jei gaunu mažesnį nei VDU atlyginimą, gaunu skatinamąją įmoką, kuri mokama ir gaunant VDU, tačiau tie, kurie uždirba daugiau nei VDU, yra šiek tiek nuskriausti“, – posėdyje kalbėjo T.Gudaitis.
Jis taip pat sutiko, kad skaičiai, rodantys, jog prie darbuotojų papildomo kaupimo prisideda tik 1,2 proc. darbdavių, yra „išties liūdni.“
„Matome Vakarų šalių pensinio amžiaus žmones keliaujančius, gaunančius dideles pensijas. Tos didelės pakeitimo normos susidarė ir dėl to, kad jie kaupė ne tik dėdami įmokas iš savo asmeninės kišenės, bet ir dėl to, kad prisidėjo ir jų darbdaviai“, – nurodė T.Gudaitis.
