„Fiskalinės institucijos parengta Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama rodo, kad Lietuvos ekonomika nuo 2016 metų iš lėto šyla – didėja įtampa darbo rinkoje ir auga perteklinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės vyriausioji specialistė Ingrida Vilkancaitė.
Vyriausybė nuo šių metų pradžios dalį perteklinių biudžetą įplaukų skiria finansiniam rezervui formuoti. Finansų ministras Vilius Šapoka yra teigęs, kad šių metų pabaigoje rezerve sukauptų lėšų suma sieks netoli 300 mln. eurų.
Anot Valstybės kontrolės, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo subalansuotas – jam teigiamą įtaką darė vidaus paklausa ir grynasis eksportas. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, labiausiai prie šio augimo prisidėjo statybų sektorius, plėtojosi pramonė, prekybos, transporto ir telekomunikacinės paslaugos, o privatų vartojimą skatino sparčiai augęs vidutinis darbo užmokestis ir atslūgusi infliacija.
Tuo metu iki šiol buvusį neutralų išorės rizikos veiksnių balansą keičia neigiamas. Prie įtampos tarptautinės prekybos srityje, išaugusios kietojo „Brexito“ tikimybės bei galimų pasaulio finansų rinkų svyravimų prisideda potenciali Turkijos finansų krizės plitimo grėsmė Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms ir naujos Italijos vyriausybės planai vykdyti netvarią fiskalinę politiką, esant vienam aukščiausių skolos lygių ES.
Valstybės kontrolės teigimu, vidaus rizikos veiksniai yra daugiausiai susiję su neigiamais demografiniais pokyčiais, pajamų nelygybe ir skurdo suvaldymo iniciatyvomis, todėl siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, būtinas tolimesnis produktyvių investicijų didinimas, perėjimas nuo pigia darbo jėga grindžiamo verslo modelio prie kuriančio aukštą pridėtinę vertę.
Dėl vėluojančių ir santykinai mažesnių produktyvių investicijų, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, Lietuvos potencialaus BVP augimas atsilieka nuo pastarųjų, teigia Valstybės kontrolė. Pagal Europos Komisijos naujausias projekcijas, Lietuvos potencialaus BVP augimas 2016–2020 metais sieks 2,2 proc., o Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 2,4 procento.
Finansų ministerija praėjusią savaitę paskelbė atnaujintas ekonomikos prognozes, šiemet numatančias 3,4 proc., o 2019 metais – 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.
Ministerijos analitikai prognozuoja, kad prekių ir paslaugų eksportas šiemet turėtų augti 5,7 proc., kitąmet – 5,1 procento. Suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 2,7 proc., o kitąmet kainų augimas turėtų sulėtėti iki 2,5 procento.
