Prie neapibrėžtumo geopolitinėje situacijoje prisideda auganti kietojo „Brexit“ tikimybė, artėjant pereinamojo laikotarpio terminui, teigiama Valstybės kontrolės atliktame Finansų ministerijos parengto 2020–2023 metų ekonominės raidos scenarijaus vertinime.
„Vakcinos nuo COVID-19 patvirtinimas suteikia santūraus optimizmo dėl pandemijos suvaldymo, tačiau tai savaime negarantuoja greito Lietuvos ekonomikos atsigavimo 2021 metais. Atsigavimas priklausys nuo to, kaip seksis įveikti su skiepijimo procesu susijusius iššūkius – vakcinos gamyba, atgabenimu, paskirstymu ir gyventojų skiepijimosi aktyvumu“, – pranešime žiniasklaidai sakė Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas Jaroslavas Mečkovskis.
„Svarbios ir kitos vidaus ir išorės rizikos bei verslo ir gyventojų galimybės prisitaikyti prie greitai besikeičiančios aplinkos“, – pridūrė jis.
Atsigavimas priklausys nuo to, kaip seksis įveikti su skiepijimo procesu susijusius iššūkius – vakcinos gamyba, atgabenimu, paskirstymu ir gyventojų skiepijimosi aktyvumu.
Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet susitrauks 1,5 proc., tačiau 2021 metais projektuojamas 2,8 proc. augimas. Anot Valstybės kontrolės, išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.
Valstybės kontrolės teigimu, Vyriausybės taikytos priemonės pirmosios COVID-19 bangos laikotarpiu galėjo padėti įmonėms atlaikyti finansinius nuostolius, tačiau, prasidėjus antrajai pandemijos bangai, parama tampa dar svarbesnė. Vis dėlto priimti sprendimai prisidėjo prie augančio valdžios sektoriaus deficito ir skolos lygio. Dėl šios priežasties ekonomikos skatinimo priemonių tikslingumo svarba išlieka, siekiant, kad šiuo laikotarpiu prisiimti įsipareigojimai nebūtų pertekliniai.
Vidaus rizikos veiksniai išlieka susiję su vidaus paklausa, vartotojų lūkesčiais ir darbo rinka. Dėl COVID-19 plitimo įvesti apribojimai mažina vidaus vartojimą ir didina su darbo santykiais susijusių pajamų neapibrėžtumą. Atsižvelgiant į tai, vartotojų lūkesčiai gali prastėti, o taupymo lygis augti.
Taip pat išlieka nedarbo lygio sumažinimo iššūkis vidutiniu laikotarpiu, labai priklausantis nuo ekonomikos atsigavimo.
