Atkreipiamas dėmesys, kad, 2022 m. biudžeto projekte mažėjant laikinoms išlaidoms tolesniam COVID-19 pandemijos suvaldymui, sparčiau nei pajamos auga ilgalaikės išlaidos. Toks spartus ilgalaikių išlaidų augimas būtų galimas, jei jų padengimui būtų numatyti tvarūs pajamų šaltiniai. Šios ilgalaikės išlaidos 2022 m. padidės 695,6 mln. Eur (1,2 proc. BVP). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išlaidos, rengiant 2017–2021 m. biudžetus, vidutiniškai sudarydavo po 1,0 proc. BVP kasmet. Iki pandemijos jos buvo dengiamos netvariomis ciklinėmis pajamomis dėl sparčiau nei potencialus BVP augusios Lietuvos ekonomikos.
Fiskalinės institucijos, kurios funkcijas vykdo Valstybės kontrolė, vertinimu, ekonomikos raida 2021–2022 m., tikėtina, viršys savo potencialą. Neįtraukiant su COVID-19 susijusių ir kitų vienkartinių priemonių įtakos, numatoma, kad Lietuvos fiskalinė politika keis kryptį ir 2022 m. bus prociklinė. Kyla infliacinio spaudimo ir ūkio perkaitimo rizika.
„Ilguoju laikotarpiu Lietuvos viešiesiems finansams iššūkių kels visuomenės senėjimas: remiantis esama šalies demografijos struktūra projektuojamas užimtų gyventojų skaičiaus mažėjimas ir pensinio amžiaus gyventojų skaičiaus augimas. Siekiant sparčiau didinti socialinio draudimo pensijas ir mažinti pagyvenusių asmenų skurdą, kartu su 2022 m. biudžeto projektu siūlomi ir socialinio draudimo pensijos apskaičiavimo tvarkos keitimai. Priimant keitimus, kurie gali paveikti pensijų sistemos tvarumą, svarbu atsižvelgti į demografinius iššūkius ir numatyti ilgalaikius pajamų šaltinius“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.
Netolimoje ateityje viešieji finansai patirs ne tik dėl senėjančios visuomenės kylantį spaudimą, bet ir klimato kaitos įtaką. Tiek prisitaikymas, tiek kova su ja reikalaus viešųjų išteklių. Klimato kaitos daroma žala visuomenei ir ekonomikai gali būti didelė, todėl svarbu atkreipti dėmesį į rizikas, kylančias dėl jos.
Nuo 2020 m. dėl išskirtinių aplinkybių fiskalinės drausmės taisyklių taikymas laikinai susiaurintas. Išskyrus taisykles, kurios dėl šios priežasties pagrįstai netaikomos, išankstiniu vertinimu, 2022 m. valdžios sektoriaus biudžetai sudaryti laikantis Konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. Tikimasi, kad 2023 m. turėtų būti grįžtama prie visų fiskalinės drausmės taisyklių taikymo.
Atnaujintoje fiskalinių rodiklių švieslentėje dauguma pateiktų 2021–2022 m. makroekonominių rodiklių rodo žemą fiskalinę riziką, o didžioji fiskalinių rodiklių dalis – aukštą.
