Atvirkščiai – ji nusiteikusi išlaidauti daugiau, nei derėtų. Yra rizika, kad padidins valstybės skolą.
Valstybės biudžetas planuojamas deficitinis, todėl nėra galimybių prisiimti daugiau įsipareigojimų, kurios didintų išlaidas. Arba jie turėtų būti kompensuojami naujomis priemonėmis, kurios suneštų papildomas pajamas.
Be to, vyriausybės kaupiami rezervai yra nepakankami tam, kad būtų galima ramiai gyventi per nuosmukį.
Apskritai, anot Valstybės kontrolės, biudžetas turėtų būti planuojamas ne metams, o 4-eriems į priekį.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė sako, kad biudžetas suplanuotas, nepažeidžiant jokių taisyklių, pagal ministerijos makroekonomines prognozes, kurios esą, kaip rodo praktika, yra vienos tiksliausių.
„Rezervai kaupiami ne tik rezerviniame fonde, bet ir privalomo sveikatos draudimo fonde, socialinio draudimo fonde. Iš viso rezervų turėsime beveik 3 proc. BVP. Tai nėra jau tokia maža suma. Ir sukaupti staiga rezervo, na, tai juk yra procesas metai iš metų, tai tą ir darome. Vyriausybė mato poreikį kaupti rezervus ir juos kaupia.
Kalbant apie valstybės skolą, Valstybės kontrolės tarnyba kalba apie optimalų skolos dydį. Koks yra optimalus skolos dydis? Mastrichto kriterijai numato 60 proc. ribą. Tai mūsų skola yra beveik dvigubai mažesnė“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina M.Tuskienė.
„Valstybės skola santykiniais dydžiais išreikštais procentais BVP išlieka stabili, tačiau nominali skola ir toliau augs, kol turėsime nesubalansuotą valstybės biudžetą. Šiais gerais laikais mes manome, kad galėtume mažinti valstybės skolą ir turėtume pradėti galvoti apie tai, kokią erdvę mes turim susikurti, turėdami galvoje senėjančią visuomenę, ar mums nereikėtų kaupti didesnių rezervų“, – teigia Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė Asta Kuniyoshi.
