Tokią išvadą G.Švedienė daro apibendrinama Valstybės kontrolės išvadas, vertinančias, kaip įvykdytas praėjusiais metais valstybės biudžetas ir kaip buvo valdoma valstybės skola, pirmadienį informuoja savaitraštis „Veidas“.
„2009 metų valstybės biudžetas vykdytas vadovaujantis teisės aktais, o valstybės vardu buvo skolinamasi ir skolos ataskaitos parengtos laikantis įstatymų“, – sako G.Švedienė.
Ataskaitose buvo pasigesta kai kurių privalomų viešai teikti duomenų, rasta klaidų, netikslumų ir teisės aktų pažeidimų.
Tačiau, valstybės kontrolierės teigimu, rinkti valstybės biudžetą ir valdyti skolas galima ir reikia racionaliau. Anot jos, neekonomiškai panaudota dalis valstybės biudžeto lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms. Tam tikrais atvejais auditoriai negalėjo patvirtinti išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo.
Įvertinusi 55 iš valstybės biudžeto finansuojamų institucijų ir įstaigų bei savivaldybių finansinę veiklą, tik dėl ketvirtadalio audituotų valstybės biudžeto asignavimų Valstybės kontrolė neturėjo reikšmingų pastabų.
Ataskaitose buvo pasigesta kai kurių privalomų viešai teikti duomenų, rasta klaidų, netikslumų ir teisės aktų pažeidimų.
Valstybės kontrolės siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio.
Nustatę reikšmingų teisės aktų pažeidimų, kontrolieriai reikalauja, kad asignavimų valdytojai kaltus asmenis trauktų tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Praėjusiais metais tokių reikalavimų Valstybės kontrolė pateikė 43.
Po Valstybės kontrolės auditu pernai į valstybės biudžetą grąžinta per 850 tūkst. litų, į savivaldybių biudžetus grįžo 374 tūkst. litų, atstatyta valstybės turto, kurio vertė – 22 mln. litų.
G.Švedienės teigimu, vis dar stinga asmeninės asignavimų valdytojų atsakomybės už padarytas klaidas ir pažeidimus.
