Apie tai, kas yra toji Valstybės Pažangos Taryba, ką ji veikia, kokie jos tikslai, kalbėjomės su viena iš jos narių Dalia Kutraite-Giedraitiene.
„Ieškojome Šiaurės valstybių gerovės modelio paslapčių, diskutavome apie kūrybiškumo ugdymo problemas Lietuvos mokyklose. Tai prasminga akistata su ekspertais, vyriausybės atstovais ir aktyviais piliečiais, kurių netenkina esama situacija ir kurie turi idėjų, kaip ją reikėtų pakeisti. Tai vyriausybės atvirumo ir bendradarbiavimo su visuomene ženklas, kuris, beje labai vertinamas demokratinėse valstybėse“, – pokalbį apie Valstybės pažangos Tarybos forumo naudą kalbėjo D. Kutraite-Giedraitiene.
– Didžioji dalis mūsų skaitytojų nieko nėra girdėję apie Valstybės pažangos tarybą. Ką ji veikia ir kas ją sudaro?
– Valstybės pažangos tarybą (VPT) sudaro mokslo, verslo, kultūros, žiniasklaidos atstovai, Vyriausybės ir parlamentinių frakcijų nariai. Tarybos posėdžiams vadovauja Ministras Pirmininkas. VPT atsakinga už 2012 metais Seime patvirtintos Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimą.
Labai pažangu jau vien tai, kad nors strategija „Lietuva 2030“ ir Valstybės pažangos taryba buvo sukurtos ankstesnės Vyriausybės, darbas tęsiamas ir pasikeitus valdančiajai daugumai.
Taryba turi padėti Vyriausybei nepamiršti svarbiausių strategijoje numatytų krypčių. Visa tai įtvirtinta dokumentuose. Tačiau realybėje viskas ne taip paprasta. Taryboje tenka derinti interesus, požiūrius, sutarti dėl prioritetų ir išmokti bendradarbiauti visuomenininkams ir politikams, opozicijai ir pozicijai. Labai įvairiems įvairių pažiūrų žmonėms. Būna karšta... ir patikėkite, ne visada pavyksta. O tada kai kas skuba daryti karštus pareiškimus, neva darbas taryboje neefektyvus ir neprasmingas.
O aš manau, kad pats faktas, kad egzistuoja Valstybės pažangos taryba – jau yra labai pažangus ir modernus dalykas mūsų nemokančioje bendradarbiauti visuomenėje. Labai pažangu jau vien tai, kad nors strategija „Lietuva 2030“ ir Valstybės pažangos taryba buvo sukurtos ankstesnės Vyriausybės, darbas tęsiamas ir pasikeitus valdančiajai daugumai. Man tai vienas netikėčiausių politinio tęstinumo pavyzdžių.
Gebėjimas tęsti politinių oponentų pradėtus darbus mūsų aplinkoje gana retas išminties požymis. Argi kiekvieną kartą pasikeitus Vyriausybei ieškodami vis kitų prioritetų, rašydami vis naujas strategijas ir kurdami naujas pažangos tarybas mes judėsime pažangos link? Ne, jei nesutarsime dėl Lietuvos ateities krypčių, trypčiosime vietoje. Nepažangiai trypčiosime.
– Baigiasi metai. Kokie darbai dar laukia Valstybės pažangos tarybos?
– Pažangos tarybos nariai gruodžio mėnesį dar rinksis į svarbų posėdį, kurio metu bus aptartas „Lietuva 2030“ pažangos ataskaitos projektas. Praėjus beveik trejiems metams po Strategijos patvirtinimo, pirmosios pažangos ataskaitos tikslas – įvertinti, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti numatytą viziją.
Šioje ataskaitoje pateiktos ir įžvalgos dėl neatidėliotinų sprendimų siekiant paspartinti pažangos procesus. Vienas iš jų yra – skirti daugiau dėmesio ikimokykliniam ugdymui, siekti bendrojo ugdymo decentralizavimo ir programų kokybės, diegti profesinio orientavimo priemones.
Taip pat svarbu modernizuoti Valstybės tarnybą: tobulinti vadovų atranką, mokymus, vertinimą, siekiant spręsti lyderystės ir kompetencijos problemas viešajame valdyme. Vienas numatytų tikslų taip pat – kurti didesnes paskatas dirbti/įdarbinti: didinti darbo santykių lankstumą, tobulinti darbo mokesčius ir pan.
Būtina sukurti ir įdiegti paskatų universitetams jungtis sistemą, atlikti aukštojo mokslo finansavimo modelio peržiūrą ir skatinti tarptautiškumą. Taip pat didinti subsidiarumą: skatinti aktyvesnį socialinių paslaugų perdavimą bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.
Jei Valstybės pažangos tarybos nariai sutars dėl aukščiau nurodytų prioritetų, ministerijoms bus pavesta numatyti šioms kryptims konkrečius darbus ir finansinius išteklius, o apie rezultatus informuoti Tarybą. Štai toks ir turėtų būti Pažangos tarybos ir Vyriausybės bendradarbiavimas.
– Švenčių belaukdami visi mėgsta linkėjimus. Ko palinkėtumėte Valstybės pažangos tarybos nariams?
– Palinkėčiau Pažangos bendradarbiaujant dėl Pažangos. Nevertėtų čia perkelti tiesmukiško politikavimo, noro pasirodyti, pasiviešinti ar pasinaudojus proga pademonstruoti aštrų žodį ir negeranoriškai kritikuoti kartu dirbančius Vyriausybės atstovus. Išmokti prasmingai diskutuoti, sutarti dėl svarbiausiųjų mūsų valstybės raidos krypčių, kad drąsiau judėtume sumanios visuomenės, sumanios ekonomikos ir sumanaus valdymo link. Nebijokime diskutuoti, bijokime diskusijas paversti pažangos stabdžiu.
