Lietuvoje bedarbiai nemėgstami, o valstybė sugalvojusi mechanizmų, kurie juos dar labiau nuskriaudžia. Kad žmogus pats ieškotųsi sau tinkamo darbo, nereikia, valstybė jį antrąkart nubaudžia, jei jis darbą susirado. Pasirodo, kad darbą susiradęs ir valstybei našta nebetapęs bedarbis visiems metams prarandą teisę vėl gauti pašalpą, o jei naujajame darbe žmogus buvo vėl atleistas ar darbdavys bankrutavo, valstybei nė motais – gyvenkite, kaip norite, sėdėkite be pinigų.
„Sodros“ atstovas Martynas Žilionis laidai „Savaitės komentarai“ teigė, kad, jeigu žmogus įsidarbina, nutraukiamas nedarbo išmokos mokėjimas ir po to tik po 12 mėnesių jis gali vėl kreiptis dėl tos išmokos.
Tuo metu Seimo narys, „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas sakė, kad „ši priemonė nukreipta į tokį veiksmą, kad darbuotojas nelakstytų iš darbo į darbą. Kad jis stengtųsi dirbti, o ne tik ieškotų laikino uždarbio“.
Netekus darbo ir pajamų prie visų bėdų prisideda dar ir kančių keliai, nors ir kaip sąžiningai buvo iki tol mokėti mokesčiai. „Sodrą“ spaudžia skolos, todėl net norint gauti menką išmoką tenka nueiti kryžiaus kelius ir įrodyti, kad jūs jos nusipelnėte – įrodyti, kad dirbote legaliai, mokėjote „Sodrai“ mokesčius ir tai truko ne mažiau kaip pusę darbe praleistų trejų metų.
Žmogus nusiperka tai, ką jis gaus, netekęs darbo. Tai nėra jokia malonė. Jeigu ta sistema yra sukurta ir žmonės dirbdami moka įmoką, tai reikėtų iš tikrųjų suskaičiuoti ir adekvačias išmokas išmokėti, kad žmonės, netekę darbo, galėtų ne trumpą laiką išgyventi, – teigė ekonomistas R.Lazutka.
Ir tai dar ne viskas. 650 Lt mėnesinę išmoką gausite tik tuo atveju, jei sutiksite lankyti Darbo biržos siūlomus kursus, dirbsite viešuosius darbus, nuolat registruositės biržoje.
„Esu užsiregistravusi biržoje tam, kad į polikliniką nueičiau, tai tiek to draudimo. Kadangi dėl to draudimo taip varinėja, paskui nuima pusei metų, tai geriau jau tą draudimą sumokėt ir į tą biržą neiti ir rami galva“, – „Savaitės komentarams“ kalbėjo bedarbė Irina.
„Sodros“ ir Darbo biržos darbuotojai, po visų reformų dabar patys sunkiai besuprasdami, kas už ką atsakingi, visus klausimus persiunčia politikams. Toks įstatymas. Šie nieko nenori keisti. „Sodrą“ spaudžia milijardinė skola, tad jų tikslas – surinkti kuo daugiau mokesčių ir kuo mažiau išleisti išmokoms.
Nedarbo socialinė sistema Lietuvoje neveikia, nors nedarbo draudimo mokestį ir mokame, tvirtina socialinės politikos ekspertai. Atrodytų, mokestis ne toks ir didelis – 1 proc. nuo atlyginimo, tačiau nuo vidutinio šalies atlyginimo žmogus per metus šio mokesčio sumoka ne tiek ir mažai – apie 300 Lt. Panašiai tiek vairuotojai sumoka už civilinę atsakomybę, tačiau ten išmokos, nutikus įvykiui, išmokos gali siekti dešimtis tūkstančių litų. O bedarbiui maksimali išmoka siekia vos 4 tūkst. Lt per pusmetį.
„Žmogus nusiperka tai, ką jis gaus, netekęs darbo. Tai nėra jokia malonė. Jeigu ta sistema yra sukurta ir žmonės dirbdami moka įmoką, tai reikėtų iš tikrųjų suskaičiuoti ir adekvačias išmokas išmokėti, kad žmonės, netekę darbo, galėtų ne trumpą laiką išgyventi“, – teigė ekonomistas Romas Lazutka.
Valdžia skundžiasi, kad bedarbių tiek daug, o mokestį mokančių mažai, tačiau daugybė dirbančiųjų sumoka dešimtis tūkstančių ir nė karto nepaima išmokos. Kur dingsta pinigai?
Šie susimaišo bendrame „Sodros“ katile, iš kurio maitinami ir pensininkai, ir neįgalieji, ir darbo biržos darbuotojai bei įvairiausių kursų bedarbiams organizatoriai.
„Valstybės kontrolė yra nurodžiusi, kad iš tų lėšų, kurios skiriamos nedarbo draudimui, neturėtų būti išlaikomi biurokratai“, – sakė R.Lazutka.
„Sodra“ nedarbo įmokų surenka per metus apie 300 mln. Lt ir skundžiasi, kad nepaisant nedidelių išmokų, visų apribojimų ir saugiklių, toliau dirba skolon – priversta išmokėti daugiau nei surenka. Kol tokia padėtis tęsiasi, darbo netekusiems žmonėms teks tenkintis maksimalia 650 Lt išmoka, o valstybė toliau deklaruoja kovojanti su nesąžiningais, nelegaliai dirbančiais ir mokesčių nemokančiais tariamais bedarbiais, besigviešiančiais „Sodros“ pinigų.