„Neatrasdami dviračių, bet imdami geriausią kitų šalių patirtį, ėmėmės eiti pertvarkos keliu ir šiandien jau tikrai turime, kuo pasidžiaugti. (...) Mums labiausiai rūpėjo, kokią grąžą valstybė gali gauti į biudžetą iš savo valdomų įmonių“, – VVĮ 2011 metų veiklos ataskaitos pristatyme kalbėjo premjeras Andrius Kubilius.
„VVĮ reforma jau atnešė apčiuopiamų rezultatų – skaidrumas didėja, įmonės moka didesnius dividendus, didėja jų veiklos efektyvumas“, – sakė Ūkio ministras Rimantas Žylius pabrėžęs, kad prieš trejus metus, kai informacija apie VVĮ dar nebuvo sisteminama, valstybė apskritai nežinojo, kiek turi įmonių.
Per 2011 metus VVĮ pelnas augo 3,5 karto iki 142 mln. Lt. Transporto sektoriaus įmonių veiklos pelnas augo nuo 116 mln. Lt iki 273 mln. Lt. Tuo metu energetikos bendrovių nuostolis augo 43 mln. Lt ir pernai siekė 135 mln. Lt.
Energetikos įmonių pajamos pastaruosius dvejus metus mažėjo nuo 3,7 mlrd. Lt iki 2,9 mlrd. Lt. 2010 metais smuktelėjimą lėmė Ignalinos atominės elektrinės sustabdymas, mažesnė VAE grupės apyvarta. 2009 metais energetikos įmonių grynasis pelnas siekė 1,8 mln. Lt, tačiau jau 2010 metais buvo patirta 66 mln. Lt, pernai – 171 mln. Lt nuostolių. Pernai grynojo pelno rodikliui daugiausia įtakos turėjo dėl „Snoro“ bankroto nurašyta Ignalinos atominės elektrinės indėlių suma – 75 mln. Lt. Įmonė iš bankrutavusio banko neatgavo 90 mln. Lt, tačiau dar 15 mln. Lt įtraukė į apskaitą kaip gautinas sumas.
VVĮ portfelį sudaro 149 įmonės. Jų rinkos vertė pernai metų pabaigoje buvo 13,5 mlrd. Lt – 8 proc. mažiau nei prieš metus. Didžiausią dalį sudaro transporto sektoriaus įmonės (38 proc.), miškininkystės (28 proc.), energetikos (28 proc.), likusios įmonės (8 proc.). Transporto sektoriaus įmonių apskaitinė vertė išaugo 3,4 proc. dėl pelningos „Lietuvos geležinkelių“ veiklos.
VVĮ finansiniai įsipareigojimai per 2010 metus padidėjo 197 mln. Lt (iki 2,2 mlrd. Lt), tačiau dėl „Indėlių ir investicijų draudimo“ beveik 3 mlrd. Lt siekiančios skolos Vyriausybei jie išaugo daugiau nei dukart iki 5,1 mlrd. Lt.
Nuo 2009 metų VVĮ mokami dividendai, premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, išaugo apie 15 kartų. Už 2011 metus iš valstybės įmonių tikimasi šešis kartus daugiau dividendų ir pelno įmokų nei už 2010 metus, o suma turėtų siekti 524 mln. Lt. iš energetikos sektoriaus įmonių valstybei per 40 mln. Lt jau išmokėjo „Klaipėdos nafta“, 12,7 mln. Lt skyrė „Lietuvos dujos“.
VVĮ pernai žiniasklaidai išleido 13,3 tūkst. Lt.
„Valstybės įmonės vaidina labai svarbų vaidmenį Lietuvai įgyvendinant labai svarbius projektus tiek energetikos, tiek transporto sektoriuje. Pertvarkome įmonių valdybas, juose telkdami geriausius, nepriklausomus žmones. Manau, kad tai ateityje duos labai svarbių rezultatų“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Reikšmingos įtakos VVĮ veiklos pelnui turėjo 63 mln. Lt siekusios „Lietuvos energijos“ aplinkos taršos leidimų perkainojimo sąnaudos. Iš energetikos sektoriaus įmonių veiklos rezultatus smarkiai pagerino „Klaipėdos nafta“, kurios veiklos pelnas padidėjo 1,8 karto ir siekė 51 mln. Lt.
Miškininkystės sektoriaus pardavimo pajamos didėjo dėl augusio apvaliosios medienos pardavimo masto ir pakilusios medienos kainos.
Ūkio ministras Rimantas Žylius, pristatydamas VVĮ veiklos ataskaitą, gyrė Lietuvos paštą. Ši bendrovė po ilgos pertraukos pradėjo dirbti pelningai ir pernai uždirbo 0,7 mln. Lt grynojo pelno. Tuo metu dar 2010 metais Lietuvos pašto nuostoliai siekė 10 mln. Lt. Pernai veiklos sąnaudos vienam paslaugos vienetui buvo 5,3 proc. mažesnės nei prieš metus.
Savanoriai patarėjai
Pirmadienį buvo sudaryta speciali patarėjų darbo grupė, kuri prižiūrės VVĮ reformą ir teiks siūlymus bei rekomendacijas.
„Grupė dirbs be atlygio, kas mums labai svarbu, bet dirbs labai entuziastingai“, – džiaugėsi premjeras.
Grupę sudaro 7 nariai: Arūnas Šikšta (TEO LT generalinis direktorius), Antanas Anskaitis („BPT Asset Management“ grupės vyriausiasis investicijų vadovas), Rolandas Barysas („Verslo žinių“ vyr. redaktorius), Viktoras Butkus (Verslininkas, buvęs „Fermento“ valdybos pirmininkas), Nerijus Mačiulis („Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas), Jaunius Pusvaškis („Baltic Management Institute“ generalinis direktorius), Arminta Saladžienė („NASDAQ OMX Vilnius“ prezidentė).
Akcijos krito trečdaliu
VVĮ, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, valstybės nuosavybės dalies rinkos vertė pernai pabaigoje buvo 2,95 mlrd. Lt – 31 proc. mažiau nei praėjusių metų pradžioje.
Didžiausią dalį (33 proc.) VVĮ akcijų rinkos vertės 2011 metų pabaigoje sudarė LESTO, mažiausią – „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (0,5 proc.). Reikšmingiausios nominaliosios įtakos valstybės dalies vertės pokyčiams turėjo 535 mln. Lt ir 653 mln. Lt sumažėjusi „Litgrid“ ir LESTO akcijų vertė.
Visų VVĮ rinkos vertės pokytis pernai buvo neigiamas. Daugiausia vertės prarado „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (55 proc.) dėl nepalankios laivininkystės rinkos tendencijų, mažiausiai smuko „Lietuvos energijos“ akcijos (14 proc.).
VVĮ akcijų vertės nuosmukiui didelės įtakos turėjo bendrosios tendencijos akcijų biržoje. Pernai visų „NASDAQ OMX Vilnius“ akcijų indeksas sumažėjo 27 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo neigiamos tendencijos pasaulinėse rinkose dėl euro zonos skolų krizės suintensyvėjimo.
