Iki šiol mokslininkų valstybinė pensija bei pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinė pensija nebuvo skiriama, o paskirtoji – nemokama tol, kol asmenys turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, pavyzdžiui, dirbo. Taip pat tol, kol žmonės gavo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokas.
Iki šiol galiojantys teisės aktai nenustatė galimybės mokslininkų valstybinę pensiją skirti iš naujo, jeigu asmuo po šios pensijos paskyrimo įgyja papildomą mokslinio darbo stažą.
Šiais įstatymo pakeitimais įgyvendinamas Konstitucinio teismo nutarimas dėl mokslininkų valstybinių pensijų, o Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimai reikalingi siekiant užtikrinti konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą, nors ir gauni pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
„Valstybinės pensijos yra papildomos pensijos. Jas gauna tik nedidelė dalis pagyvenusių ir neįgalių žmonių, todėl svarbiausias dėmesys turėtų būti skiriamas nuosekliam pagrindinių – socialinio draudimo ir šalpos – pensijų didėjimui, nes būtent jos yra pagrindinis ir dažniausiai vienintelis pragyvenimo šaltinis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Mokslininkai yra tik viena iš grupių, kurioms valstybė teikia papildomas garantijas senatvės ir negalios atveju. Šiuo metu veikianti valstybinių pensijų sistema apima įvairias profesines ir socialines grupes, šioms grupėms teikiamos labai skirtingos savo sąlygomis ir apimtimi garantijos, pati sistema labai fragmentuota. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta šią sistemą peržiūrėti kompleksiškai, siekiant ją padaryti sąžiningesnę ir vienodesnę.
Mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo pakeitimai įsigalios po to, kai juos pasirašys Prezidentas ir jie bus paskelbti teisės aktų registre, o pakeitimai, susiję su pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų mokėjimo tvarka, įsigalios 2021 m. liepos 1 dieną.
