Viena to priežasčių – daug kam iš norinčiųjų pirkti išperkamąja nuoma ar tiesiog gauti kreditą, tenka sakyti ne. Atmetami 6 prašymai iš 10. Vienais atvejais, žmonės esą iš tikrųjų turi per mažas pajamas ar yra per daug prisiskolinę. Bet kitais atvejais – neigiamas atsakymas duodamas dėl, anot bendrovių, neracionalių reikalavimų.
„Mes labai dažnai įsivaizduojam, kad vartojimo kreditai yra grynieji pinigai. Grynieji pinigai visam šitam portfelyje sudarys mažesniąją dalį. Didelė dalis, kas slepiasi po vartojimo kreditu, tai – įvairios prekės, įvairios paslaugos, kelionės, rūbai, technika, įvairiausi dalykai. Blogosios istorijos dažnai bus susijusios su grynais pinigais. Bet visa kita, kas skatina vartojimą, kas skatina ekonomiką, tai slėpsis po prekėmis ir paslaugomis. Bet bendras reguliavimas, jis uždeda labai sudėtingas pareigas visai kredito rinkai, ne tik pinigams“, – aiškino Vartojimo lizingo ir kredito asociacijos direktorius Šarūnas Frolenko.
Asociacija, kurios narės užima daugiau nei pusę rinkos, norėtų lankstesnių reikalavimų. Anot bendrovių, pavyzdžiui, neduoti paskolos, jeigu žmogaus jau turimi finansiniai įsipareigojimai viršija 40 proc. pajamų, ne visada racionalu. Mat daugiau nei vidutiniškai uždirbančiai šeimai, turinčiai būsto paskolą ar lizinguojamą mašiną, nelieka galimybės, pavyzdžiui, nedaug pasiskolinti atostogoms. Nors dešimtmetį nebūta jokių mokėjimų vėlavimų, kredito istorija – puiki.
„Kai mes kalbam apie skolinimą šeimoms, sutuoktinių reikalavimai šiandien yra bendra pareiga, nesvarbu, ar tai yra nauja mašina, sakykim, kainuojanti 20 tūkst. eurų, ar tai yra skalbimo mašina. Reikalavimai yra vienodi. Turbūt kad būtų racionalu numatyti tam tikrą takoskyrą“, – sakė Š. Frolenko.
Lietuvos bankas sako nagrinėjantis norus ir siūlymus, kaip palengvinti vasarį įsigaliojusius sugriežtinimus.
„Matyt, ydinga būtų sietis prie kažkokių konkrečių atvejų ir išimtis daryti, tarkim, kaip sakot, jeigu perkamas daiktas, o ne imami pinigai, kaip vartojimo kreditas. Na, iš esmės turi būti tokios išimtys, kurios apimtų visas galimas situacijas ir užtikrintų tą atsakingą skolinimą“, – teigė Lietuvos banko atstovė Rasa Cicėnienė.
Kada reguliavimo lankstumo galėtų atsirasti, kol kas neaišku, esą artimiausiu metu.
