Marius yra „Swedbank“ klientas, ir todėl pirmiausia vartojimo paskolos nusprendė prašyti būtent šio banko. Paprašęs 4,35 tūkst. EUR (15 tūkst. Lt) 2,5 metų, Marius išgirdo, kad tai jam kainuos 21 proc. siekiančias palūkanas.
Sužinojęs, kad palūkanos sieks net penktadalį paskolos, vaikinas kreipėsi į kitus bankus, iš kurių patraukliausias pasirodė Šiaulių banko pasiūlymas – už 2 metų trukmės 3 tūkst. EUR paskolą bankas paprašė 10,3 proc. palūkanų.
Kai Marius dar kartą kreipėsi į „Swedbank“, prašydamas jau tik 3 tūkst. EUR, gavo kiek palankesnį palūkanų pasiūlymą – 18 proc. Tačiau ir jos Mariui pasirodė per didelės.
Kodėl skirtingi bankai taiko tokias skirtingas palūkanas?
„Swedbank“ privačių klientų finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas aiškino, kad palūkanos vartojimo kreditams jų banke prasideda nuo 10 proc., tačiau gali būti ir didesnės.
„Vartojimo paskolai taikomos palūkanos nustatomos individualiai kiekvienam klientui ir priklauso nuo daugelio kriterijų. Pavyzdžiui, kokia pageidaujama skolinimosi suma, ar skolinamasi su bendraskoliu ar be jo, kokia kliento kreditavimo istorija, ar klientas naudojasi kitomis banko paslaugomis ir kitų faktorių. Be to, nereikia pamiršti, kad klientai gali rinktis alternatyvius vartojamosioms paskoloms finansavimo produktus, pavyzdžiui, kredito linijas ar kredito korteles“, – 15min.lt sakė jis.
2014 metų birželio-lapkričio vartojimo paskolų palūkanos Lietuvos bankuose:
T.Pulikas taip pat siūlė nepamiršti, kad reikia įvertinti visas vartotojo patiriamas sąnaudas, tokias kaip administravimo mokesčiai, draudimo išlaidos, sąlygų keitimo galimybės ir įkainiai bei kliento sugaištas laikas kredito gavimui.
„Swedbank“ skiria didelį dėmesį, kad klientų aptarnavimas būtų paprastas ir patogus, todėl nuolat tobulina klientų aptarnavimo procesus, tokius kaip, pavyzdžiui, galimybė kreditą gauti be apsilankymo banko padalinyje klientui patogiu metu po darbo valandų ir panašiai”, – sakė jis.
Tačiau Mariaus žinia, kad paskolą gali gauti neatėjęs į banko padalinį ir greičiau, bet tai jam kainuos papildomai net 8 proc., nesuviliojo.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas turi paprastesnį paaiškinimą, kodėl bankų vartojimo paskolų palūkanos yra tokios skirtingos.
Palūkanos bankų rizikos neatspindi
„Pirmiausia priklauso nuo banko strategijos ir rinkų ar sričių, į kurias bankas koncentruojasi. Vartojimo paskolų segmentas Šiaulių banke yra pakankamai stiprus, ypač kai buvo prisijungta „Ūkio banko lizingo“ bendrovė, kuri specializuojasi vartojimo paskolų teikime. Šis segmentas Šiaulių banko yra labai sustiprėjęs. Natūralu, kad jie teikia ir patrauklesnes palūkanas“, – sakė jis.
Paskolų palūkanos jokiu būdu nėra rizikos išraiška. Tai yra daugiau konkurencijos ir verslo modelio išraiška, – sakė S.Kropas.
O didesniems bankams, S.Kropo teigimu, paskolų gyventojams išdavimas yra mažiau svarbus.
„Mažmeninių paskolų tiekimas turbūt nėra prioritetas ir nėra segmentas, kurį jie labai norėtų vystyti. Kartais kainodara atspindi ir verslo modelį – jie teikia paslaugas, bet ne tokiu mastu, jos nėra tokios patrauklios“, – kalbėjo S.Kropas.
Paskolų palūkanos, jo teigimu, nekalba apie banko riziką, kaip indėlių, greičiau atvirkščiai: „Jokiu būdu nėra rizikos išraiška. Tai yra daugiau konkurencijos ir verslo modelio išraiška.“
