Metinė infliacija, birželį siekusi 7,6 proc., liepą smuktelėjo iki 7,5 proc., pranešė federalinė statistikos tarnyba „Destatis“.
Pasak tarnybos, „didelį poveikį aukštam infliacijos lygiui“ padarė energijos kainos.
„Destatis“ duomenimis, energijos kainos liepą buvo 35,7 proc. didesnės negu tuo pat mėnesiu pernai.
Kainų spaudimą dar padidino kylančios maisto kainos ir sutrikimai tiekimo grandinėse.
Gegužę metinė infliacija Vokietijoje pasiekė 7,9 proc. – aukščiausią lygį nuo šalies susivienijimo laikų, bet pastaruosius du mėnesius mažėjo, nes vyriausybė ėmėsi įvairių veiksmų, siekdama sumažinti spaudimą vartotojams.
„Po vasaros“ infliacija „greičiausiai vėl padidės“, nes rugpjūčio pabaigoje baigs galioti tam tikros pagalbos priemonės, pareiškė banko KfW vyriausioji ekonomistė Fritzi Koehler-Geib.
Be to, Berlynui imantis gelbėti sunkumų slegiamas energetikos bendroves, „nuo spalio mėnesio didelis dujų kainų pakilimas gali būti tiesiogiai perduotas galutiniams vartotojams“, pažymėjo ji.
Rusija šią savaitę vėl sumažino dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream 1“ – šįkart iki 20 proc. jo įprasto pajėgumo.
Ateinančiais mėnesiais virš ekonomikos, „kaip Damoklo kardas“, kabės „visiško dujų tiekimo sustabdymo rizika“, Maskvai keršijant už Vakarų paramą Ukrainai, pareiškė F. Koehler-Geib.
Kremliui visiškai nutraukus tiekimą, kainos greičiausiai dar padidės, o kartu padidės ir spaudimas vartotojams.
Sparčiau mažėti ir artėti prie Europos Centrinio Banko (ECB) tikslinio 2 proc. lygio infliacija pradės „ne anksčiau 2023 metų“, prognozuoja banko ING ekonomistas Carstenas Brzeski.
