Rodiklio mažėjimą lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Rugsėjį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei rugpjūtį: 15 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 42 proc. – kad pablogėjo (rugpjūtį – atitinkamai 14 ir 37 proc.).
Gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių blogės, dalis padidėjo 9 punktais iki 32 proc., o 15 proc. gyventojų tikėjosi, kad padėtis gerės (rugpjūtį – 16 proc.).
Šalies ekonominės padėties perspektyvas gyventojai vertino taip pat pesimistiškiau: manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis padidėjo 6 punktais iki 62 proc.), o gerėjimo tikėjosi kas dešimtas gyventojas (rugpjūtį – 12 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį skyrėsi 1 punktu: mieste jis buvo minus 16, kaime – minus 15. Per mėnesį mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 6, kaime – 3 punktais.
Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju – vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 17 punktų. Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 15 punktų, manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 30 punktų.
