„Problema yra ta, kad šiandien Lietuvoje, kalbant apie elektrotechniką, avalynę, drabužius, mes gauname nemažai skundų iš vartotojų, kurie galvoja, kad prekės Lietuvoje galbūt yra prastesnės kokybės arba neatitinka visų reikalavimų“, – antradienį Teisingumo ministerijoje vykusioje diskusijoje sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Daugiausiai skundų dėl prekių iš Pigu.lt
Valstybinės vartotojų vartotojų apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Neringa Ulbaitė antradienį teigė, kad daugiausiai skundų tarnyba sulaukia dėl avalynės, antroje vietoje – elektronikos prekės.
„Kalbant apie elektrotechniką, ginčai dėl šių prekių sudaro maždaug 22 proc. nuo visų ginčų“, – sakė ji.
Kokios įmonės skundžiamos dažniausiai? N.Ulbaitė atskleidė, kad pirmoje vietoje rikiuojasi Pigu.lt – su 20 proc. gaunamų skundų.
Antroje vietoje (8 proc. skundų) gaunama dėl remonto ir buities prekių parduotuvėse „Senukai“ įsigytų elektronikos prekių. Analogiškai po 6 proc. gauta skundų dėl iš „Elektromarkt“ parduotuvėse įsigytų prekių, „Topo grupės“ parduotuvėse įsigytų prekių bei prekių, įsigytų internetinėse parduotuvėse Varle.lt. ir 1a.lt.
„Būtent dėl kokybės mes gauname daugiausiai skundų. 88 proc. yra tikrai dideli skaičiai“, – apie ginčų pobūdį kalbėjo N.Ulbaitė.
Būtent dėl kokybės mes gauname daugiausiai skundų. 88 proc. yra tikrai dideli skaičiai, – kalbėjo N.Ulbaitė.
Kaip vardijo VVTAT atstovė, 24 proc. pirkėjų skundėsi dėl mobiliųjų telefonų, 14 proc. dėl kompiuterių, 9 proc. dėl televizorių, 6 proc. dėl dulkių siurblių, 5 proc. dėl el. paspirtukų, 4 proc. dėl kavos aparatų ir kt.
Daugiau parduoda, daugiau skundų?
Kodėl gyventojai dažniausiai skundžiasi Pigu.lt įsigytomis elektronikos prekėmis?
„Aš manau, kad tai pirmiausia dėl pardavimų apimčių. Iš tiesų, parduodame žymiai daugiau prekių lyginant su savo konkurentais. Natūralu, kad tam tikra dalis gyventojų gali būti nepatenkinti. Dalis tų skundų būna pagrįsti, dalis nepagrįsti, bet kiekvieną atvejį nagrinėjame individualiai ir stengiamės tą skundą išspręsti vartotojo naudai, jeigu matome, kad tas skundas yra pagrįstas“, – 15min aiškino Pigu.lt teisininkas Ryšardas Bogdanovičius.
Kaip informavo bendrovės rinkodaros vadovas Ernestas Kačerauskas, per 2019 m. įmonė pardavė daugiau nei 4 mln. prekių, o su kokybės problemomis susiduria viena iš 16 tūkst. prekių.
Ar egzistuoja dviguba prekių kokybė?
Diskusijoje dalyvavę vartotojų teisių atstovai aiškino, kad gyventojai skundžiasi užprogramuotu prekės neveikimu pasibaigus garantiniam laikui arba situacija, kai neįmanoma suremontuoti elektronikos prekės, nes, pavyzdžiui, rinkoje tiesiog nėra jos dalių.
„Dėl remonto didžiausia problema yra su mobiliaisiais telefonais. Jie visiškai nekeičiami, tik remontuojami“, – akcentavo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė.
Taip pat buvo keliamas klausimas dėl galimos dvigubos prekių kokybės, tačiau diskusijoje kalbėję elektronikos parduotuvių atstovai aiškino, kad elektronikos prekių kokybė Vakaruose ir Lietuvoje yra ta pati.
„Tikrai galiu užtikrinti 100 proc., kad jokio skirtumo nėra“, – teigė elektronikos prekių parduotuvės „Kilobaitas“ padalinio vadovas Juozas Eidukonis.
Tikrai galiu užtikrinti 100 proc., kad jokio skirtumo nėra, – teigė elektronikos prekių parduotuvės „Kilobaitas“ padalinio vadovas.
Elektrotechnikos prekių parduotuvių atstovai užsiminė, kad neretai vartotojai piktnaudžiauja savo teisėmis. Be to, grąžinamos prekės ne visada būna tinkamos kokybės, todėl neretai prekybininkai susiduria su problema, kur tokias prekes dėti.
Pastebėta, kad Lietuvoje labai trūksta meistrų, kurie galėtų jas taisyti.
Neseniai buvo priimta ir po dvejų metų Europos Sąjungoje įsigalios nauja Direktyva dėl vartotojų teisių apsaugos. Joje numatyta, kad prekyba tapačiomis, tačiau skirtingos kokybės prekėmis, bus laikoma nesąžininga komercine veikla.
