Daugelyje miestų vidutinė oro temperatūra vasario mėnesį sudarys apie –10,5 ºC šalčio. Kelias vasario paras daugelyje miestų laikėsi žemesnė nei –28 ºC laipsnių temperatūra. Sausio mėnesį vidutinė oro temperatūra siekė – 3,5 ºC.
Asociacijos turimais daugiamečiais statistiniais duomenimis esant –10,5 ºC vidutinei mėnesio lauko oro temperatūrai, 60 kv. metrų ploto butas senos statybos neatnaujintame name per mėnesį suvartoja apie 1920 kWh. Taigi, 1 kv. metrui apšildyti vasarį prireiks apie 32 kWh šilumos.
„Senos sovietinės statybos standartiniuose daugiabučiuose gyvena daugiausia gyventojų visuose miestuose, todėl šilumos suvartojimas yra labai panašus. Mokėjimų už šilumą dydį lems šilumos kaina – kuo ji aukštesnė, tuo didesnės sąskaitos laukia“, – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
V. Stasiūno teigimu, šių metų vasario šalčiai prilygsta 2010-ųjų sausio mėnesio speigams. Tiesa, tuomet miestų, kuriuose šiluma gaminama vartojant dujas, gyventojų mokėjimai buvo apie 150 litų mažesni.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, vidutinė šilumos kaina gamtines dujas vartojančiuose miestuose vasario mėnesį siekė apie 30 ct/kWh. Čia gyventojų mokėjimai už 60 kv. metrų buto ploto šildymą senos statybos standartiniuose daugiabučiuose bus apie 575 litų. Labai prastos būklės namuose šiluma kainuos apie 800 litų ir daugiau, o naujos statybos ar atnaujintuose daugiabučiuose – apie 215 litų.
Iš biokuro šilumą gaminančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina vasarį sudarė apie 20 ct/kWh. Šių miestų gyventojų mokėjimai už 60 kv. metrų ploto buto šildymą senos statybos namuose sudarys apie 385 litus, labai prastos būklės namuose – apie 540 litų ir daugiau, o naujai pastatytuose arba modernizuotuose daugiabučiuose – apie 145 litus.
V. Stasiūno teigimu, šių metų vasario šalčiai prilygsta 2010-ųjų sausio mėnesio speigams. Tiesa, tuomet miestų, kuriuose šiluma gaminama vartojant dujas, gyventojų mokėjimai buvo apie 150 litų mažesni. 2010 metais dujų kaina šilumos tiekimo įmonėms buvo apie 1200 Lt/tne, o šiemet – apie 1900 Lt/tne. Dėl šios priežasties vidutinė šilumos kaina siekė ne 30, o 21 ct/kWh.
Anot V.Stasiūno, šiandien daugiau nei dukart už gamtines dujas pigesnio biokuro diegimo projektai didžiuosiuose šalies miestuose yra sustoję, o žalia ir ženkliai pigesne šiluma kol kas gali džiaugtis tik mažesnių miestų gyventojai.
Pažangių ES šalių šilumos ūkiuose jau kelis dešimtmečius įdiegtos technologijos, pakeitusios brangias dujas vietiniu biokuru, kuris sudaro virš 80 proc. bendro kuro kiekio. Lietuvoje iš biokuro pagaminama vos apie 19 proc. visos centralizuotai tiekiamos energijos.
Lietuvos energetikos mokslininkų skaičiavimu, 2020 metais šilumos kaina sudarys apie 25 ct/kWh tuose miestuose, kuriuose šiluma bus gaminama naudojant biokurą, ir apie 50 ct/kWh miestuose, kuriuose šiluma gaminama naudojant gamtines dujas.
Norint iš esmės sumažinti Lietuvos gyventojų mokėjimus už šilumą, būtina įgyvendinti du pagrindinius projektus: pervesti šilumos gamybos šaltinius nuo gamtinių dujų prie vietinio biokuro ir modernizuoti daugiabučius namus.