Kaip ir visais pastaraisiais metais, išlieka stabili tendencija, kad absoliuti dauguma darbo ginčų buvo iškelta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų, tačiau, palyginti su ankstesniais metais, šis procentas dar šiek tiek didėjo: 2022 m. tokie reikalavimai sudarė net 75 proc. visų tais metais keltų reikalavimų, o 2021 m. – tik 66 proc. visų 2021 m. gautų reikalavimų.
Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė akcentuoja, kad gautuose prašymuose asmenys aktyviai kėlė ir įvairius kitus reikalavimus. Palyginti su 2021 m., didėjo reikalavimų dėl darbo sutarties sąlygų, dėl neteisėto atleidimo iš darbo, psichosocialinio smurto, baudos už nevykdomą DGK sprendimą priteisimo, poilsio ir darbo laiko.
Kita vertus, beveik trigubai mažiau gauta reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, sumažėjo keliamų klausimų dėl ikisutartinių santykių, nekonkuravimo susitarimų ir konfidencialios informacijos apsaugos. Taip pat mažėjo kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės.
Kaip ir ankstesniais metais, apie 95 proc. prašymų teikė darbuotojai. Skirtingai nuo praeitų metų, kai daugiausia prašymų buvo gauta iš transporto ir saugojimo įmonių, 2022 m., kaip dar ankstesniais laikotarpiais, aktualiausias buvo statybos sektorius.
Apie 18 proc., t. y. daugiausia, prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo buvo gauta iš statybos įmonių, antroje vietoje – transporto ir saugojimo sektorius. Nemažai prašymų – po 10 proc. visų gautų prašymų – gauta iš apdirbamosios gamybos įmonių bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių, kiek mažiau – iš kitų ekonominės veiklos sričių įmonių.
Iš visų išnagrinėtų reikalavimų apie 43 proc., t. y. 4 proc. daugiau nei 2021 m., buvo išspręsti ieškovo naudai, t. y. tenkinti arba tenkinti iš dalies.
Apie 14,5 proc. DGK išnagrinėtų reikalavimų buvo atmesti, kadangi ieškovų prašymuose nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. 2022 m. apie 18 proc. prašymų nagrinėjimas baigėsi tarp darbdavio ir darbuotojo sudaryta taikos sutartimi, o t. y. 3 proc. daugiau nei 2021 m. Apie 16 proc. reikalavimų nagrinėjimas buvo nutrauktas arba juos nagrinėti atsisakyta, ieškovui atsisakius visų reikalavimų, t. y. šalims pačioms išsprendus ginčą be DGK ginčo nagrinėjimo iš esmės.
Taigi, beveik 34 proc., o t. y. apie 3 proc. daugiau nei 2021 m., sudarė atvejai, kai buvo pasiektas pagrindinis DGK tikslas – ginčas baigėsi taikiai, šalims pasirašius taikos susitarimą arba ieškovui atsisakius reikalavimų iki DGK posėdžio arba posėdžio metu.
Kaip ir praeitais laikotarpiais, labai mažai darbo bylų buvo perkeltas toliau nagrinėti teisme: VDI duomenimis, apie 4,5 proc. visų darbo bylų, o t. y. 1,5 proc. mažiau nei 2021 m. Darbo bylose, kurios buvo iš esmės nagrinėtos DGK, po to perkeltos į teismą ir taip pat nagrinėtos iš esmės, daugeliu atvejų priimti identiški sprendimai.
Per 2022 m. visos Lietuvoje veikiančios 22 DGK vidutiniškai išnagrinėjo po 264 prašymus ir juose iškeltus 576 reikalavimus, ir t. y. 11 proc. daugiau nei 2021 m.
Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, didėjo ir DGK priteistos darbo bylų piniginės sumos. Per 2022 m. DGK priteisė 8,05 mln. Eur, iš kurių 7,9 mln. Eur – darbuotojų naudai, 0,13 mln. Eur – darbdavių naudai, ir t. y. apie 30 proc. daugiau nei 2021 m.
Pagal atliktus tyrimus galime daryti išvadą, kad DGK žinomumas visuomenėje padidėjo, palyginti su 2021 m., tačiau dar negalime teigti, kad jis pakankamai aukštas. 2023 m. planuojama labiau akcentuoti ir viešinti DGK veiklą, jų rezultatus, kad būtų pasiektas kuo platesnis žinomumas tiek tarp darbdavių, tiek – darbuotojų.
