Kancleris Šarūnas Orlavičius pažymi, kad darbdavio lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų valdymo organams, darbo tarybų nariams, taip pat darbuotojų patikėtiniui turi būti sudaromos tinkamos jų veiklos sąlygos. Darbo kodekso nuostatos numato minimalias veiklos garantijas darbuotojų atstovams, kurias privalo suteikti darbdavys.
Darbuotojų atstovavimo veiklos garantijos pirmiausia apima darbdavio pareigą visiems darbuotojų atstovams skirti nemokamą patalpą bei privalo leisti naudotis visomis kitomis turimomis darbo priemonėmis (suteikiama interneto prieiga ir pan.).
„Kadangi darbdavio lygmeniu veikiantys darbuotojų atstovai savo funkcijas paprastai atlieka darbo metu, darbdavys privalo suteikti laisvą laiką nuo savo tiesioginių pareigų vykdymo. Tai reiškia, kad darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos komiteto nariai, darbo tarybų nariai ir darbuotojų patikėtinis darbuotojų atstovavimo pareigų vykdymo metu atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, ir už šį laiką darbdavys jiems moka vidutinį darbo užmokestį“, – pabrėžia Š.Orlavičius.
Be to, Darbo kodeksas įtvirtina ir darbdavio pareigą sudaryti sąlygas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų mokymui ir švietimui, taigi šiam tikslui įgyvendinti darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos komiteto nariams, darbo tarybų nariams ir darbuotojų patikėtiniui suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus, ir bent už dvi iš jų privalo būti mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Viena reikšmingiausių darbuotojų atstovams taikomų garantijų, anot kanclerio, – jų apsauga nuo diskriminavimo, neteisėto elgesio ir priešiškumo. Svarbu akcentuoti, kad, siekiant užtikrinti darbdavio ir darbuotojų, jų atstovų interesų pusiausvyrą, Darbo kodeksas užtikrina, jog darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys nepatirtų diskriminacijos ar kitų neigiamų padarinių dėl darbuotojų atstovavimo funkcijų vykdymo ir (arba) narystės darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos veikloje.
Darbuotojų, kurie kartu vykdo ir darbuotojų atstovų funkcijas, darbdavys be VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimo negali: atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia; savo iniciatyva pakeisti būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijų, darbo užmokesčio, darbovietės) jas pablogindamas, palyginti su tos pačios kategorijos darbuotojų darbo sąlygomis.
„Tai nereiškia, kad su darbuotojais, kurie vykdo darbuotojų atstovų funkcijas, darbo sutartis negali būti nutraukta, tačiau VDI teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį arba pakeisti (bloginti) būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje“, – pažymi Š.Orlavičius.
Priimtas VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.
Vis dėlto, akcentuoja kancleris, svarbu priminti tai, kad VDI suteiktas leidimas nutraukti darbo sutartį jokiu būdu nereiškia, kad atleidimas iš darbo savaime yra teisėtas ir (arba) pagrįstas. Darbuotojas, su kuriuo darbdavys nutraukė darbo sutartį, gavęs VDI leidimą, manydamas, kad visgi darbo sutarties nutraukimas pažeidžia jo teises, gali bendra tvarka kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydamas įvertinti, ar atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas. Apsaugos nuo diskriminacijos ir neteisėto elgesio garantijos darbuotojų atstovams yra taikomos ne tik visą jų kadencijos laikotarpį, tačiau ir 6 mėnesius šiai kadencijai pasibaigus.
Galiojanti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio redakcija numato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jis išrinktas, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.
Šiuo klausimu, pasak kanclerio Š.Orlavičiaus, laikomasi pozicijos, kad VDI, gavusi prašymą suteikti sutikimą atleisti profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo narį, turėtų atsižvelgti į specialųjį Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymą, įvertinti, ar buvo gautas profesinės sąjungos leidimas atleisti darbuotoją, o tokio leidimo nesant – išaiškinti besikreipiančiam subjektui pareigą pirmiau kreiptis į profesinę sąjungą.
Taigi darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės atleidžiant darbuotoją, išrinktą į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą, pavyzdžiui, profesinės sąjungos pirmininką ar kitą valdymo organo narį, privalu kreiptis ir gauti tiek profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo, tiek Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto VDI teritorinio skyriaus vadovo sutikimą.
Žinoma, Darbo kodekse įtvirtinamos tik minimalios, privalomos darbuotojų garantijos, tačiau jos gali būti išplėstos, papildytos kolektyvinėse sutartyse, kituose susitarimuose tarp darbdavio ir darbo tarybos ar profesinės sąjungos.
