„Tikime, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystė užtikrins didesnį tarpusavio pasitikėjimą ir glaudesnį institucijų bendradarbiavimą, siekiant bendrų tikslų. Kompetencijų sutelkimas ir stiprinimas pinigų plovimo prevencijos tikslais padės kurti ir išlaikyti Lietuvos atsparumą pinigų plovimo grėsmėms“, – apie šio centro svarbą kalbėjo finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras dalysis informacija apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tipologijas (tam sukurs specialią informacijos apsikeitimo platformą) ir padės finansų rinkos dalyviams tinkamai nustatyti ir valdyti rizikas. Jis taip pat atliks tyrimus, vertinimus ir analizes, rengs gaires, rekomendacijas, metodikas ir teisėkūros iniciatyvas, tobulinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą. Be to, šis centras padės finansų rinkos dalyviams atlikti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus rizikos vertinimą, stiprins viešojo ir privačių sektorių subjektų darbuotojų kompetenciją pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje, organizuos mokymus, seminarus, konferencijas bei kitus renginius ir viešins savo veiklą.
„Šiuo ambicingu projektu siekiame finansų rinkos dalyviams suteikti geriausią ekspertinę pagalbą. Užtikrinti veiksmingą ir naujausius pasaulinius standartus atitinkančią pinigų plovimo prevenciją galime tik dirbdami visi išvien ir čia itin svarbus mūsų valstybės palaikymas“, – sako E.Vytuvis.
Karjerą pradėjęs policijoje, ją tęsęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kur tyrė korupcinius nusikaltimus, vėliau kuravęs pinigų plovimo prevencijos klausimus Nordea ir Luminor bankuose, o nuo 2018 m. balandžio mėn. vadovavęs Luminor grupės klientų rizikos valdymo padaliniui. E. Vytuvis yra pasaulinės su finansiniais nusikaltimais kovojančių profesionalų organizacijos ACAMS sertifikuotas specialistas.
Šiuo metu visame pasaulyje veikia apie 20 viešojo ir privataus sektorių partneryste grįstų pinigų plovimo prevencijos centrų, tačiau Lietuvos modelis ypatingas tuo, kad jis neapsiriboja atskirų pavienių institucijų ir rinkos dalyvių iniciatyva, iš esmės tai – kova su pinigų plovimu visos valstybės lygmeniu.
„Iki šiol tiek mums, kaip finansų rinkos priežiūros institucijai, tiek ir finansų sektoriui, tiek ir teisėsaugai trūko jungiamosios grandies, kuri leistų sujungti mūsų žinias, sukauptą patirtį ir ją efektyviau panaudoti. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras sprendžia šį klausimą ir mums visiems suteikia naujų galimybių ne tik sparčiau reaguoti į dabartinius iššūkius, bet ir pažvelgti, kas laukia už horizonto“, – sako Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Centro steigėjai yra Finansų ministerija, Lietuvos bankas, komerciniai bankai (AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, Revolut Bank, UAB, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas ir OP Corporate Bank plc Lietuvos filialas). Planuojama, kad į Centro veiklą įsitrauks Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir prokuratūros atstovai. Ateityje prie Centro veiklos bus kviečiami prisijungti ir kiti finansų rinkos dalyviai, pavyzdžiui, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos.
Centro veikla bus finansuojama Lietuvos banko ir privataus sektoriaus atstovų metinėmis įmokomis. Valstybės įnašas – 30 tūkst. eurų iš Finansų ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų.
„Aktyvus Lietuvos kredito įstaigų įsitraukimas į šį išskirtinį viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektą atskleidžia brandų ir atsakingą mūsų finansų bendruomenės požiūrį į iššūkius, pranokstančius valstybių sienas. Ši bendra iniciatyva, kuria galime didžiuotis ir regioniniu mastu, prisidės prie Lietuvos bei viso Baltijos regiono reputacijos stiprinimo. Pirmąjį žingsnį partnerystės pinigų plovimo prevencijos srityje link Asociacijos nariai žengė jau pernai, kai buvo patvirtintas vieningas Deramo kliento tikrinimo standartas, atspindintis geriausią šios srities tarptautinę patirtį“, – akcentavo dr. Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.
