Atsinaujinančios energetikos bendrovės „Evecon“ vadovas Giedrius Kvedaravičius sako, kad dažnai neįmanoma išpildyti teisės aktų reikalavimų ir dėl to, kad jie aiškinami skirtingai.
„Pagrindinis dalykas yra nuolatos besikeičiantys arba skirtingai traktuojami teisės aktai“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė jis.
„Mes pradedam vystyti vėjo parkus, išsinuomojam žemes, stebime paukščius, rengiam poveikio aplinkai vertinimą, samdomi ekspertai ir galiausiai pasakoma, kad netikime, jog duomenys teisingi, reikia kartoti tyrimus. (...) Atliekame pakartotinius tyrimus, surenkame informaciją – vis tiek netinka. Tokiu būdu procesas kartojasi nuolat ir neįmanoma (projekto – BNS) užbaigti“, – pasakojo G.Kvedaravičius.
Anot jo, tai yra nesibaigiantis procesas, priklausantis nuo valdininkų pasitikėjimo arba nepasitikėjimo.
Bendrovės „Sunly Infra“ vadovas Tadas Navickas minėjo pavyzdį, kaip Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažąjį erelį rėksnį, įrašytą į Raudonąją knygą, stabdo vėjo projektus.
„Tarnyba sako surasti šitų paukščių lizdus ir per du kilometrus nieko nestatyti. O kadangi Lietuva yra miškų kraštas, kad būtų 4 kilometrai tarp dviejų miškų, ne visur yra, (...) o tų lizdų yra daug, jų yra visur“, – LRT radijui sakė T.Navickas.
„Jie sako, kad gina gamtą, o mes sakome, kad norime energetinės nepriklausomybės“, – pabrėžė jis.
Tuo metu VSTT vadovė Agnė Jasinavičiūtė aiškino, kad dažniausia bėda – netvarkingai, neišsamiai surašyti dokumentai.
„Taip, šiai dienai vėjo energija ir atsinaujinanti energetika yra prioritetinė šalies sritis, tikrai gauname labai daug projektų ir juos nagrinėjame. Bet kartais iš tiesų sukelia labai daug nepatogių situacijų ir pati dokumentų kokybė. (...) Mūsų praktika rodo, kad dokumentai labai dažnai pateikiami neišsamūs, nekokybiški, trūksta duomenų“, – LRT radijui sakė A.Jasinavičiūtė.
Anot jos, didelės apimties dokumentus tarnyba turi išnagrinėti per trumpą laiką – 15 dienų.