Prognozuojama, kad ir šiemet, ir kitąmet Rusijos ekonomika augs, atitinkamai 1,4 ir 1,6 proc.
"Ekonominį pagyvėjimą pajuto lietuviai – rusai mėgina šį atsigavimą išnaudoti savo infrastruktūros, inžinerinių tinklų, sistemų ir kitokio ūkio atnaujinimui ir duoda užsakymų. Visgi eksportuoti į Rusiją siekiančios įmonės turi itin atidžiai įvertinti visas galimas rizikas – nestabilią politinę darbotvarkę, darančią įtaką verslo santykiams, JAV sankcijų Rusijai poveikį tarptautinei prekybai, naftos kainų prognozes“, – sako Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ eksporto departamento vadovas.
Kelerius praėjusius metus, kai Rusiją supurtė ekonominė krizė ir įsivyravo draudimai įvežti kai kuriuos produktus, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją mažėjo – nuo 2011 m. eksportas sumenko beveik 2,5 karto iki 271 mln. eurų 2016 m.
Tik šiemet eksporto apimties kreivė pradėjo kopti aukštyn – vien per 2017 m. trečiąjį ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo daugiau nei 17 proc. ir jau pasiekė 217 mln. eurų. Rusija išlieka ir svarbiausia reeksporto partnerė. Be to, paslaugų eksportas į Rusiją sudaro apie 12 proc. viso paslaugų eksporto.
„Versli Lietuva“ analitikų vertinimu, Rusijos ekonomikos atsigavimą lėmė investicijų srautas į mažas ir vidutines įmones, auganti gamtos išteklių gavyba ir vyriausybės investicijos į kelis didelius infrastruktūros projektus. Ekonominį atsigavimą užtikrina ir intensyvesnė mažmeninė prekyba ir paaugęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis.
Pagal Rusijos Federacijos muitinės tarnybos duomenis, 2016 m. iš Lietuvos daugiausiai importavo Maskvos miestas (28 proc. nuo viso Rusijos importo iš Lietuvos) ir Kaliningrado sritis (27,3 proc.), tačiau pakavimo įrenginių gamybos įmonių FASA generalinis direktorius Karolis Samušis tvirtina, kad eksporto galimybės išsibarsčiusios po visą šalį.
„Auga naujoji verslininkų karta, kuri vadovaujasi vakarietiškais verslo standartais, todėl mums buvo svarbu užsitikrinti patikimų tiekėjų vardą – mūsų distributoriai viešai skelbiami tinklalapyje ir mes visada žinome, kas yra mūsų galutinis klientas“, – patirtimi dalijasi K.Samušis, kurio vadovaujama bendrovė užsiima sviesto, margarino, lydyto sūrio ir kitų produktų pakavimo įrenginių projektavimu ir gamyba.
2016 m. tarp lietuviškos kilmės prekių į Rusiją pirmavo mašinų ir mechaninių įrenginių (14 proc. viso eksporto), nealkoholinių, alkoholinių gėrimų ir acto (11 proc.), plastiko ir jo dirbinių (10 proc.), popieriaus ir kartono (7 proc.) ir optikos, matavimo prietaisų, chirurginių įrankių (7 proc.) eksportas.
