Tačiau pajusti Kalėdų dvasią jam yra sunku.
„Kas iš to, kad galiu parduoti batus, jeigu juos tenka atiduoti veltui?“
Gilioje ekonominėje krizėje įklimpusios Venesuelos šiemet laukia Skrudžo vertos Kalėdos.
Didžiausia pasaulyje infliacija ryja venesueliečių pajamas, o dėl visuotinio deficito jiems sunku įsigyti net maisto, jau nekalbant apie dovanas.
Siekdama bent kiek praskaidrinti gyventojų nuotaikas, prezidento Nicolaso Maduro socialistų vyriausybė nusprendė kuriam laikui pamiršti savo antipatiją vartotojiškumui ir subūrė nedidelę biurokratų ir kareivių armiją, kuriai liepė daugiau kaip 200 mažmeninių parduotuvių Karakase priversti surengti kalėdinius išpardavimus.
„Mūsų prezidentas mums liepė garantuoti žmonėms sąžiningas kainas ir mes vykdome jo įsakymą. Šie ekonominiai banditai negali iš mūsų atimti linksmų Kalėdų“, – pareiškė Williams Contrerasas, vadovaujantis Nacionalinei socialinių ir ekonominių teisių gynimo institucijai, kuri sutrumpintai vadinama SUNDDE.
Parduotuvių, į kurias nusiųsti pareigūnai, savininkus vyriausybė kaltina užkėlus kainas 300–500 procentų.
Tačiau J.Vieira ir kiti savininkai tai neigia, teigdami, kad privalomos nuolaidos stumia juos į bankrotą.
Istoriniame sostinės centre, kur įsikūrusi J.Vieira parduotuvė, iškabas su vyriausybės antspaudu ir užrašu „SUNDDE išpardavimas“ arba „30 proc. SUNDDE nuolaida“, galima pamatyti daugumoje vitrinų.
Nuolaida visada yra 30 proc. – tai yra didžiausia pelno, kurį parduotuvėms leidžiama gauti pagal 2014 metais priimtą įstatymą, suma.
Prie J.Vieira parduotuvės durų budi du kareiviai, per kartą įleidžiantys po du pirkėjus.
„Tai grynų gryniausias populizmas“, – piktinasi 54 metų amžiaus J.Vieira savo parduotuvės, kurią jis atidarė 1995 metais, pagalbinėje patalpoje.
Prie J.Vieira parduotuvės durų budi du kareiviai, per kartą įleidžiantys po du pirkėjus.
„Jeigu taip bus ir toliau, jau šį mėnesį batų mano parduotuvėje nebeliks. Man gresia bankrotas ir parduotuvę teks uždaryti.“
J.Vieira jau yra praradęs vieną batų parduotuvę. Tai nutiko 2010 metais, kai tuometinio prezidento Hugo Chavezo vyriausybė nusavino pastatą, kuriame ji buvo įsikūrusi.
Kai kurie pirkėjai jaučiasi kalti
Daugelį pirkėjų išpardavimai džiugina.
„Tai geriausia, ką vyriausybė šiemet galėjo padaryti, nes vien tam, kad nusipirktum sau marškinius, tenka nustoti valgyti“, – sako eilėje prie marškiniais prekiaujančios parduotuvės stovinti 19 metų vyrėja Yaroski Mendoza.
Norint įsigyti prekių su nuolaidomis, tenka stovėti ilgose eilėse, tačiau venesueliečiai prie to įpratę. Jie nuolat laukia valandų valandas, kad galėtų įsigyti maisto.
„Turime pasinaudoti šia galimybe. Venesueliečiams patinka per Kalėdas ar Naujųjų Metų išvakarėse pasipuikuoti naujais drabužiais“, – sako Isaacas Quintero, 28 metų amžiaus biuro darbuotojas.
Tačiau kai kurie pirkėjai jaučiasi kalti dėl parduotuvių vargų.
„Jie praktiškai atiduoda savo prekes. Vyriausybė juos varo į bankrotą be jokios priežasties“, – sako Anis Rodriguez, 50 metų namų šeimininkė, apsiperkanti parduotuvėje, kurioje marškinėlių kaina dabar yra daugiau negu perpus mažesnė negu paprastai.
Kyla rizika darbo vietoms
Kai parduotuvė buvo priversta pradėti išpardavimą, marškinėlių verslas buvo „sužlugdytas“, pareiškė parduotuvės vadovė vardu Mary. Baimindamasi represijų, ji prašė neskelbti jos pavardės.
Ji papasakojo, kad į parduotuvę atėję valdžios pareigūnai elgėsi „labai šiurkščiai“ ir net nesiteikė susipažinti su jos parodytais dokumentais, kuriuose pateikta išsami informacija apie parduotuvės kainodaros praktiką.
Anot jos, jie jai pasakė: „Mes įsakymus gauname iš viršaus.“
„Tai yra dūminė bomba, – pridūrė Mary. – Kadangi šioje šalyje nieko nėra, jiems reikia kažkaip nukreipti žmonių dėmesį.“
Ji baiminasi dėl savo darbo vietos, nes parduotuvės savininkas pažadėjo uždaryti parduotuvę, jeigu bus ir toliau verčiamas išparduoti prekes su nuolaida.
Tai yra dūminė bomba, – pridūrė Mary. – Kadangi šioje šalyje nieko nėra, jiems reikia kažkaip nukreipti žmonių dėmesį.
2014 metais pradėjus kristi naftos kainoms, nuo naftos itin priklausomą Venesuelos ekonomiką ištiko krizė.
Trūkstant naftos dolerių, kurių reikia prekėms importuoti, šalyje susidarė visuotinis deficitas, o infliacija, kaip prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF), iki metų pabaigos pakils iki 475 procentų.
Tai ne pirmas kartas, kuomet N.Maduro – o jo populiarumas krenta kartu su ekonomika – liepia surengti kalėdinius išpardavimus.
2013 metais jis vieną buities technikos prekybos tinklą privertė sumažinti kainas iki 70 procentų. Įmonė išgyveno, bet ir praėjus metams kai kurių tinklo parduotuvių lentynos tebebuvo tuščios.
