Anksčiau šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė pribloškiančią prognozę, kad iki metų pabaigos infliacija Venesueloje pasieks 1 mln. proc., kai ankstesnėse Fondo projekcijose buvo prognozuojama „vos“ 14 tūkst. proc. infliacija.
Badas Venesueloje siekia beprecedentį lygį, iš šalies pabėgo apie 1,6 mln. žmonių, o tarp likusių nepasitenkinimas kyla kone kasdien. Daugumos gyventojų atlyginimai iš esmės yra beverčiai, nuolat trūksta maisto ir medicinos, bet nepaisant to, prezidentas Nicolasas Maduro toliau laikosi savo poste.
„Niekas manęs nebestebina“, – valgydamas mėsainį naujienų agentūrai AFP sakė venesuelietis Marcosas Salazaras, sužinojęs apie naujausias TVF prognozes.
M.Salazaro mėsainis kainavo 5 milijonus bolivarų (apie 1,5 JAV dolerio juodojoje rinkoje), t. y. tiek pat, kiek siekia minimalus atlyginimas, kuris be kita ko dalinai mokamas maisto kuponais.
„Savaitę po savaitės, dieną po dienos, viskas kainuoja daugiau. Augimas nėra laipsniškas, jis yra eksponentinis“, – sakė M.Salazaras, kuris dirba tris darbus, bet net ir to nepakanka išlaikyti save ir žmoną.
M.Salazaras išgyvena iš pinigų, kuriuos jo šeimai siunčia iš šalies pabėgę giminaičiai.
Dėl hiperinfliacijos ne tik trūksta maisto ir medikamentų, eksponentinis kainų augimas taip pat sužlugdė ir viešųjų paslaugų – vandens, elektros, transporto – tiekimą.
Reikalingos reformos
Ekonomikos konsultacijų bendrovės „Econometrica“ specialistas Henkelis Garcia teigia, kad Venesuelai mirtinai reikia politinių ir socialinių reformų, kad būtų išlaikytas bent minimalus stabilumo lygis.
„Nuo hiperinfliacijos pabėgti įmanoma tik vykdant nuodugnią ekonominės reformos politiką“, – sakė jis, pažymėdamas tarpukario Vokietijos ir praėjusio dešimtmečio Zimbabvės atvejus.
Didžiųjų Venesuelos universitetų duomenimis, pernai šalyje badavo 87 proc. žmonių, o 61 proc. gyveno ekstremalaus bado sąlygomis.
Pasak tyrimų, 6 iš 10-ies žmonių teigia dėl bado numetę vidutiniškai 11 kilogramų svorio. Tačiau N.Maduro vyriausybė neigia šiuos skaičius ir tvirtina, jog ekstremalaus bado lygis šalyje siekia vos 4,4 procento.
Venesuelos ekonomika yra itin smarkiai priklausoma nuo naftos eksporto, kuris sudaro 96 proc. biudžeto pajamų. Bėda ta, kad naftos gavybos apimtys šalyje, Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) duomenimis, sumenko iki žemiausio lygio per tris dešimtmečius – 1,5 mln. barelių per dieną.
Dėl šios priežasties Venesuela tinkamai nepasipelnė iš naftos kainų atsigavimo, o N.Maduro vyriausybės sprendimas užsienio valiutos trūkumą spręsti spausdinant pinigus paralyžiavo ekonomiką.
TVF savo infliacijos prognozę pakėlė darydamas prielaidą, kad valdžia toliau spausdins pinigus bei „spartins infliaciją, pinigų paklausai toliau griūvant“.
Ginkluotų pajėgų pavojus
„Econometrica“ sako, kad norint sustabdyti Venesuelos kritimą į bedugnę, valstybei per artimiausius 2–3 metus reikia kasmetinės 20–30 mlrd. JAV dolerių siekiančios finansinės injekcijos.
Farsu tapusiuose rinkimuose anksčiau šiais metais N.Maduro buvo perrinktas Venesuelos prezidentu, bet išsilaikyti poste jam gali būti nelengva.
Viešojo sektoriaus darbuotojai protestus rengia vis dažniau, o piliečiams įgriso viešųjų paslaugų žlugimas bei bendrai tragiškos gyvenimo sąlygos.
„Socialiniai protestai dažnės“, – tvirtina politikos analitikas Michaelas Penfoldas.
Tačiau politikos mokslininkas Miguelis Martinezas Meucci mano, jog N.Maduro valdžia gali susilpnėti tik vienu atveju – reikia, kad pasitikėjimą prezidentu prarastų ginkluotosios pajėgos, kurios šalyje turi didelę politinę ir ekonominę galią.
„Nors pilietinis protestas gali pagreitinti procesą, režimas dirba dieną ir naktį tam, kad sužlugdytų bet kokį pasipriešinimą“, – sako M.M.Meucci.
Tuo pat metu nepasitenkinimas auga ir tarp vadinamųjų „chavistų“ – buvusio šalies lyderio Hugo Chavezo šalininkų. Įtakingas N.Maduro sąjungininkas Freddy Bernalis pripažįsta, kad „valdžia yra prarasta“.
Nubraukė nulius
Vėlyvą trečiadienio vakarą N.Maduro paskelbė, kad nuo Venesuelos valiutos bolivaro kupiūrų bus nubraukti penki nuliai, nors anksčiau buvo planuojama nubraukti tris.
Per kabineto susitikimą N.Maduro teigė, kad „ekonominio atsigavimo“ programa, kurioje numatytas ir „piniginis pertvarkymas, prasidės rugpjūčio 20 dieną. Šiais veiksmais, anot prezidento, siekiama „apsaugoti valiutą“.
N.Maduro hiperinfliaciją aiškina ekonominiu karu, kurį prieš Venesuelą esą kariauja kitos valstybės.
Tačiau jo siūlomoje reformoje nėra kalbama apie pagrindinius dalykus, pavyzdžiui, pasitraukimą nuo valstybinės ekonomikos modelio.
