„Jeigu ekonominės tendencijos bus ilgalaikės, jeigu mes artėsime prie vidutinio ES išsivystymo lygio ir jeigu mūsų našumas toliau gerės, manyčiau, kad Vengrijos prisijungimas prie euro zonos iki šio dešimtmečio pabaigos nebūtų toks jau neįmanomas dalykas“, – pareiškė ekonomikos ministras Mihaly Varga.
„Tačiau tam reikia stabilesnio euro, taip pat bendros fiskalinės politikos“, – pareiškė jis interviu vengrų dienraščiui „Magyar Hirlap“.
Šiuo metu eurą yra įsivedusios 19 iš 28 ES valstybių narių.
Kitos, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Daniją, kurios išsiderėjo teisines išimtis, privalo galiausiai įsivesti bendrąją valiutą, kai atitiks narystei euro zonoje keliamus ekonominius kriterijus, įskaitant biudžeto deficitą, infliaciją ir palūkanų normas.
Vengrija gauna nemažai pagalbos, kurią ES skiria skurdesnėms valstybėms narėms. Maždaug 80 proc. šalies užsienio prekybos apyvartos tenka ES šalims ir, įsivedusi eurą, ji greičiausiai sulauktų daugiau investicijų.
Tačiau dešiniųjų premjeras Viktoras Orbanas – ES integracijos priešininkas – niekada nebuvo nustatęs tikslinės euro įvedimo datos.
