Vengrijos nacionalinis statistikos institutas KSH pranešė, kad šalies BVP balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, smuko 0,3 proc., o tai reiškia, kad nuo 2022 metų vidurio stebima neigiama tendencija vis dar tęsiasi.
Vidurio Europos valstybė, kurioje gyvena 9,7 mln. žmonių, jau ne vieną mėnesį kenčia nuo rekordinės infliacijos, kuri pastaruoju metu viršijo 20 proc., nors liepą visgi smuko iki 17,6 procento.
Nors tikimasi pagerėjimo, to nepakaks, kad šalis išbristų iš „raudonosios zonos“, teigia „Erste Bank“ analitikas Janosas Nagy (Janošas Nadis). Jo vertinimais, visų metų recesija yra „neišvengiama“.
Tuo tarpu kaimyninėje Rumunijoje, kurioje gyvena 19 mln. žmonių, BVP antrąjį ketvirtį išaugo 0,9 procento.
Dėl šio rezultato bankas ING pakeitė šalies BVP augimo antrąjį pusmetį prognozę nuo anksčiau numatytų 2,5 proc. iki 1,5 procento.
Bulgarijoje taip pat buvo užfiksuotas nedidelis 0,4 proc. prieaugis – toks pat, kaip ir pirmąjį ketvirtį. Augimo tempas buvo lėtesnis negu tikėtasi dėl eksporto sumažėjimo, iš dalies dėl draudimo užsienio šalims, išskyrus Ukrainą, parduoti naftos produktus, pagamintus iš rusiškos žaliavos.
Slovėnijai sekėsi geriau – šalies BVP antrąjį ketvirtį padidėjo 1,4 proc. ir prieaugis buvo didesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,8 proc., o tai lėmė geri užsienio prekybos rezultatai.
Tačiau Alpių šalis kenčia nuo pražūtingų potvynių, nuo rugpjūčio pradžios paveikusių du trečdalius jos teritorijos.
Ministras pirmininkas Robertas Golobas potvynius pavadino didžiausia stichine nelaime, kuri ištiko šalį nuo pat jos nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais ir kuri gali kainuoti kelis milijardus eurų.
