„Asmens pajamoms nuo 120 VDU per metus pasiūlytas įvesti 20 proc. GPM tarifas. Diskusija su Vyriausybe tęsiasi, korektiška ir pagarbi. Siekiant labiau apmokestinti kapitalo pajamas ir taip mažinti pajamų nelygybę, siūloma pajamoms iš paskirstytojo pelno, didesnėms nei 120 VDU (kai asmuo, akcininkas jau grynai sau išsimoka labai didelius dividendus), taikyti universalų 20 proc. GPM tarifą“, – naujieną socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė valstietis Tomas Tomilinas.
Jis netgi vertina, kad tai paskatintų simbolinį ypač dideles pajamas gaunančių asmenų prisidėjimą prie socialinio teisingumo Lietuvoje ir nepaliktų jiems privilegijų neprisidėti prie bazinės pensijos ir kitų svarbių valstybės funkcijų finansavimo.
„Papildomas tarifas būtų taikomas tik tai pajamų daliai, kuri viršija 120 VDU per metus. Ypač didelių kapitalo pajamų apmokestinimas būtų padidintas, bet liktų ženkliai mažesnis nei tokio dydžio darbo pajamų apmokestinimas, gerbiant Lietuvos konkurencingumo siekį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ spėja T.Tomilinas.
Papiktino verslo atstovus
Verslo atstovai puolė prieštarauti – tarifas auga net trečdaliu, ir kapitalo mokesčių pajamų gali apskritai nelikti. Tokių užmojų anksčiau netgi nebuvo, ir pastabų tam niekas nebuvo teikę.
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis neslėpė nuostabos.
„Tai kėlėte mokesčius visiems 25 proc. daugiau. Čia su Vyriausybės pritarimu?“, – klausė A.Romanovskis, ir klausė, kodėl pasirinkta būtent 107 tūkst. eurų suma per metus.
Suprasti akimirksniu: KAIP SEIMAS keičia mokesčių reformą
- Valstiečių iniciatyva siūlomi kitokie mokesčių tarifai: 20 proc. GPM ir 19,5 proc. soc. draudimo (Vyriausybė siūlė atitinkamai 21 ir 18,5 proc.).
- Didesnį GPM siūloma taikyti ir individualiai veiklai bei kapitalo, pvz., dividendų, nuomos ir kt., pajamoms viršijančioms 120 vidutinių darbo užmokesčių (107 tūkst. eurų).
- NPD taikymas siaurinamas iki 2 VDU, nežymiai NPD padidinant (Vyriausybė siūlė taikymą iki 2,5 VDU).
- „Sodros luboms“ nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat būtų atsisakoma ir 25 proc. GPM tarifo, kuris būtų taikomas viršijus lubas.
- NT mokesčio svarstymas nukeltas rudeniui.
- Pasiūlytas perpus sumažintas e.cigarečių skysčio akcizo tarifas.
Investicijų valdymo bendrovės „Prudentis“ direktorius Audrius Balaišis paskaičiavo, kad realus viršutinis mokesčio tarifas nuo kapitalo pajamų pasieks 32 proc.
„Ne per daug, lyginant su apmokestinimu už kitas pajamų formas?“, – abejojo A.Balaišis.
Jis tikino, kad neprieštarautų mokėti ir tokių mokesčių, tačiau tik su sąlyga, kad lygiai tokias pačias sąlygas turės visos kitos didelės pajamos: darbo, ūkininkų, advokatų, individualios veiklos ar kitos.
„Dabar klausau istorijų, kaip iš individualios veiklos po kelis šimtus tūkstančių gaunantys moka ašaras ir krapštau pakaušį. Dienpinigiai visokie. Bet kai kalama vienam segmentui, tai neatrodo gerai. Plius, padarysite tokią paskatą įvairiems optimizavimams, kad ohoho. Galiu gi aš save į Tailandą trims mėnesiams per metus išsikomandiruoti su dienpinigiais, ar ne?“, – sako A.Balaišis.
Verslininkas Eimantas Norkūnas pastebėjo, kad Seimo ūkininkai gali būti ramūs – spragos žemės ūkio apmokestinime „leis mokėti varganus porą procentukų“.
„Toks įstatymas vardan įstatymo – darbo imitavimas. Mažiems neaktualu, nes nepasieks 120 VDU. Vidutiniai optimizuosis, kad neviršytų 120 VDU. O didžiausieji tiesiog mokės kitose jurisdikcijose. Bendras ekonominis efektas – nežymiai sumažės mokesčių surinkimas. Na, gal dar keli investuotojai pasirinks ne Lietuvą, bet dėl jų juk galvos neskauda, jie Lietuvoje nebalsuoja“, – stebisi ir verslininkas Evaldas Keršulis.
Ž.Mauricas: kirs šalies konkurencingumui ir diskredituoja reformą
Banko „Luminor“ ekonomistas buvo nustebintas siūlomų pasikeitimų. Anot jo, pati idėja nėra bloga, tačiau kai ji nepamatuota – tai kirstų šalies konkurencingumui. O Lietuva, anot jo, jau dabar pralaimi net ir kaimyninėms valstybėms.
„Pokyčiai mokesčių pakete yra daugiau mažiau vienas su kitu susiję, galbūt NT neturi tiek reikšmės, tačiau visi kiti sprendimai, jei pradėsime juos kaitalioti po vieną, dabartiniame etape gali būti sukompromituota idėja. Ir galiausiai liksime tame pačiame taške, iš kurio išėjome“, – sako Ž.Mauricas.
Anot jo, pirmiausia reiktų įgyvendinti Vyriausybės pasiūlytas priemones, ir jau antruoju žingsniu galvoti apie GPM suvienodinimą. Anot jo, galbūt atvirkščiai – reikėtų palikti visiems mažesnį GPM, o vietoj to padidinti „Sodros“ įmokas.
„Bendras principas, kad nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, mokesčio tarifas turėtų būti vienodas, yra teisingas. Šveicarija, Danija ir JAV turi tokias sistemas, ta kryptimi reikėtų žiūrėti ir Lietuvai. Tačiau jei dabar pulsime kažką reikšmingai keisti – yra grėsmė, kad reformą apskritai bus atsisakyta įgyvendinti“, – stebisi Ž.Mauricas.
Jis tikina, kad GPM suvienodinti ilgainiui vis tiek reikės, tačiau tą siūlytų daryti jau po pasiūlytos pertvarkos – įvertinti pasiektus rezultatus ir tuomet siekti mokesčių sistemos „idealumo“.
Paklaustas, ar verslininkai reaguotų į didesnį GPM kapitalo pajamoms, Ž.Mauricas neabejojo – mažai valstybei neapsimoka turėti kuo didesnio pajamų mokesčio, nes kapitalas gali ir išsilakstyti.
„Pagrindinis reformos tikslas buvo turėti konkurencingiausią mokesčių sistemą Baltijos šalių regione. Jei didiname mokesčius, tai manau, kad tas konkurencingumas gali sumažėti. Ir dabar mes jau pralaimime konkurencinę kovą Estijai, galime ją dar labiau pralaimėti. Lietuva visos ES kontekste yra kaip rajonas – kaip Zarasų ar Skuodo, nutolęs ir nelabai ekonomiškai stiprus. Jei turėsime dar didesnius mokesčius, bus apskritai labai sunku tas investicijas pritraukti“, – stebisi Ž.Mauricas.
Jis atkreipia dėmesį, kad yra sričių, kur naudos būtų daugiau – taisyti ir naikinti įvairias išimtis ir siekti, kad ir esamus tarifus visi mokesčių mokėtojai susimokėtų.
