Finansų ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) šiuo metu rengia naują pagalbos priemonę verslui – įmonėms, kurių energetiniai kaštai sudaro daugiau nei 10 proc. sąnaudų, bus siūloma atidėti mokesčius. Praėjusią savaitę finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad šiuo metu vertinama, kiek tokia priemonė galėtų kainuoti.
„Su VMI dabar vertiname tokių pasiūlymų apimtis, kiek jie galėtų kainuoti. Sprendimai bus daromi tuomet, kai bus atlikti galutiniai skaičiavimai ir identifikuota konkreti įmonių apimtis ir jų mokesčiai“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G.Skaistė.
Daugiau detalių Finansų ministerija kol kas neatskleidžia – 15min paklausus, kokio mokesčių atidėjimo mechanizmo verslai gali laukti ir kokiam laikotarpiui mokesčiai bus atidedami, ministerija nurodė tik tiek, kad svarstomi „įvairūs variantai“.
-
Darbo rinka Lietuvoje vėsta: pasiūlymų gerokai mažiau, pastebima ir besitraukianti darbuotojų kaita
-
Seimas palaimino nulinį PVM tarifą centralizuotam šildymui dar 2 sezonams, bet opozicija laidė priekaištus
-
Vyriausybei pasiūlius MMA didinti iki 840 eurų, vėl įsižiebė kibirkštys: darbdaviai pasigedo kompromiso
„Šiuo metu drauge su VMI pagal Europos Komisijos identifikuotus kriterijus svarstome įvairias alternatyvas, atliekami skaičiavimai, derinant poreikius ir biudžeto galimybes. Sprendimai bus pristatyti artimiausiu metu“, – nurodė ministerija.
15min kalbinti verslo atstovai sako besistebintys tokiu ministerijos pozicija, nes mokesčių atidėjimas tėra „pirmoji pagalba“ verslui. Viešbučiai savo ruožtu sako norintys, kad mokesčiai būtų atidėti mažiausiai 5 metams.
„Beviltiškai atsiliekame“
Verslai tikina, kad realios pagalbos laukia jau mėnesį. A.Romanovskis įvardijo, kad mokesčių atidėjimas šiuo atveju turėtų būti viena iš priemonių, bet ne vienintelė.
Pašnekovas taip pat lygino dabartinę situaciją su buvusia per pandemiją.
„Tada nebuvo svarstoma, skaičiuojama, galvojama. Buvo paprasčiausiai išeita ir pasakyta, kad mokesčiai atidedami. Pats principas, apie kurį kuluaruose kalbama, kad jie bus atidėti įmonėms, kurioms energetiniai kaštai visoje struktūroje sudaro 10 proc., yra toks, kurį mes siūlėme. Tačiau mus labiausiai neramina toks neapsisprendimas ir mindžiukavimas“, – 15min sakė A.Romanovskis.
Jis pridūrė, kad mokesčių atidėjimu verslui nieko nebus dovanojama, nes turimus įsipareigojimus šiaip ar taip reikės padengti.
Mes kol kas beviltiškai atsiliekame.
„Jeigu mes dėl tokių priemonių tiek mindžiukuojame, mane neramina, kas dėl kitų priemonių bus – ar tai būtų paskolų, ar subsidijų priemonės. Mes kol kas beviltiškai atsiliekame“, – nerimo neslėpė A.Romanovskis.
Kelia klausimus dėl sąlygų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, metalo apdirbimo įmonės „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas pasigedo informacijos, koks bus paramos mechanizmas – ar, teikiant pagalbą, bus vertinami prieš metus buvę skaičiai, ar šiandieniniai.
„Elektrai pabrangus 10 kartų, beveik kiekvienoje įmonėje elektros ir dujų sąnaudos sudaro žymiai daugiau nei 10 proc. Daugelio įmonių situacija yra nepavydėtina, ypač energetikai imlių, turinčių šaldymo įrangas, pramonės įrengimus. Sąnaudos esant tokioms kainoms visur tapo kritinės“, – kalbėdamas su 15min situaciją įvardijo M.Gudas.
Jo vadovaujamoje įmonėje energetinių išteklių sąnaudos bendroje kaštų struktūroje pakilo nuo 3 proc. iki 13–15 proc.
„Įmonė prieš 3,5 m. įsirengė maksimalius saulės jėgainės įrengimus ant stogo. Turbūt apie 40 proc. suvartojimo vasarą yra padengiama. Tai didžiąja dalimi padeda mums amortizuoti šoką, bet šiandien vietoje 3 proc. mes vis tiek turime 13–15 proc.“, – nurodė pašnekovas.
Visgi verslas tikisi ir kitokių pagalbos priemonių.
„Daugumos pramonės įmonių atstovai pasisako už covidinių priemonių grąžinimą – mokesčių atidėjimą, galimybę leisti žmones į prastovas, lengvatines paskolas. Šitos priemonės leistų energetinę krizę išgyventi žymiai lengviau“, – tvirtino M.Gudas.
Viešbučiai norėtų, kad mokesčiai būtų atidėti mažiausiai 5 metams
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė neslėpė, kad mokesčius būtų reikalinga atidėti mažiausiai 5 metams.
„Atidėti 5–8 metams ir kad nebūtų visokių reikalavimų. Praėjusį kartą (per pandemiją – aut. pastaba) reikėjo užpildyti begalę visokių formų – turėjai būti labai kompetentingas, kad išsireikalautum kompensacijų. Tad daug restoranų mokesčiai buvo atidėti tik metams. Tikimės žymiai sklandesnio proceso šį kartą“, – sakė E.Šiškauskienė.
Ji neįvardijo, kiek asociacijos narių sąskaitos už energetinius išteklius perkopė 10 proc. bendrų sąnaudų.
„Dabar įmonės tiesiog bando išgyventi. Tiesiog žiūri išplėtusios akis į savo kaštus ir svarsto, ar užsidaryti, ar dar pabūti. Dabar yra išgyvenimo klausimas“, – tikino E.Šiškauskienė.
Mokesčius galima atidėti ir dabar
Mokesčių atidėjimu verslai gali pasinaudoti ir šiuo metu, tačiau duomenys rodo, kad tokių įmonių šiuo metu nėra daug.
Kaip 15min informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Nepriemokų administravimo departamento vyresnysis patarėjas Jonas Čebelis, per aštuonis 2022 m. mėnesius mokestinės paskolos sutarčių (MPS) sudaryta su 1231 įmone (atidėtų mokesčių suma siekė 57 mln. eurų).
Praėjusiais metais tokiu pačiu laiku sutarčių sudaryta su 6607 įmonėmis (atidėta 411,9 mln. eurų mokesčių).
Tarp priežasčių atidėti mokesčius verslai įvardija apyvartinių lėšų trūkumą, sumažėjusias pajamas, išaugusias komunalinių paslaugų sąskaitas, nuo koronaviruso pandemijos besitęsiančias skolas, neatsistatančias tiekimo grandines, karo Ukrainoje įtaką.
„2022 m. pirmą pusmetį mokestinės paskolos sutarčių daugiausiai buvo sudaryta su mokesčių mokėtojais, kurie vykdo veiklą sektoriuje „Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas“. Šio sektoriaus įmonių sudarytos MPS sudaro 41 proc. visų per pirmą pusmetį sudarytų MPS“, – 15min komentavo J.Čebelis.
Įmonės, kurioms yra atidėti mokesčiai, šiuo metu už dieną moka 0,01 proc. siekiančias palūkanas. Per pandemiją, iki 2021 m. rugpjūčio 31 dienos, palūkanos už mokesčių atidėjimą nebuvo taikomos.
Kalbinti pašnekovai tikino, kad dabar mokesčių atidėjimo procesas yra sudėtingas, įmonėms nepavyksta įveikti keliamų reikalavimų.
„Hipotetiškai įmonės bet kada galėjo prašyti mokesčių atidėjimo – ir prieš 10, ir prieš 20 metų, tačiau klausimas – kokiomis sąlygomis ir kokia yra politinė valia. Jei įmonė pasibeldžia į VMI duris ir prašo atidėti mokesčius, o VMI taiko taikos sąlygas, žiūri, kiek įmonė turi pinigų sąskaitose... Įmonės į tai žiūri labai rezervuotai“, – nurodė A.Romanovskis.
Apskritai jis teigė, kad mokesčių atidėjimas yra pirmosios pagalbos priemonė, kuri neišspręs visų problemų.
„Ji pašalina psichologinę įtampą, stresą nuo verslo. Įtampa versle jau yra tokia, kad jis pats nebesusitvarko, tačiau iš Vyriausybės negauna jokių indikacijų. Visą mėnesį visi kalba, skaičiuoja, nors valstybė mato ir gali nesunkiai apskaičiuoti, kiek verslas sumoka“, – kritikos negailėjo A.Romanovskis.
M.Gudas antrino, kad dažna įmonė, pamačiusi reikalavimų šūsnį, tiesiog nuleidžia rankas.
Ji pašalina psichologinę įtampą, stresą nuo verslo. Įtampa versle jau yra tokia, kad jis pats nebesusitvarko, tačiau iš Vyriausybės negauna jokių indikacijų.
„Yra vertinimai, anketos, kriterijai. Įmonės pamato, kad ten labai daug biurokratijos, nėra garantijų, kad tu gausi ir tiesiog nuleidžia rankas, ieško kitų būdų“, – svarstė pramonininkų atstovas.
VMI sutiko, kad sprendimai dėl mokesčių atidėjimo priimami tik įvertinus konkretaus mokesčių mokėtojo finasinę būklę.
Viešos finansinės būklės vertinimo rekomendacijos numato, kad tokiais atvejais vertinami mokumo, įsiskolinimo, bendrojo likvidumo ir panašūs rodikliai.
