15min kalbinta R.Vainienė galimą galimybių paso stabdymą vadina ilgai lauktu sprendimu.
„Labai laukėme, tai labai subrandintas ir sunokintas, ypač prekyboje, sprendimas. Galimybių pasą ES apskritai taiko labai nedaug valstybių, o maisto prekyboje tik trys šalys – Kipras, Lietuva ir Latvija. Prekyboje yra kitų galimybių reguliuoti srautą – kvadratinių metrų nustatymas vienam pirkėjui. Kai kurios maisto parduotuvės veikė be galimybių paso ir todėl buvo sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos“, – 15min komentavo R.Vainienė.
Pašnekovė pridūrė, kad galimybių pasas prekybininkams užkrovė daugiau išlaidų nei kitiems sektoriams, kadangi tam reikėjo priimti papildomus žmones. Tuo tarpu maitinimo ir renginių srityse galimybių pasus galėjo tikrinti tie patys darbuotojai – pavyzdžiui, padavėjai ar bilietų tikrintojai.
Anot jos, galimybių paso taikymas prekyboje nepaskatino gyventojų vakcinuotis, kadangi mažmenines prekes asmuo galėjo įsigyti kitais būdais – internetu ar paprašyti tai padaryti galimybių pasą turinčio žmogaus.
„Niekas kitas už žmogų nepavalgys restorane, niekas kitas nenueis į kirpyklą – ten kur paslauga pririšta prie paties gavėjo, [galimybių paso įvedimas] tikrai paskatino vakcinuotis ir vasarą mes matėme tą šuolį“, – lygino R.Vainienė.
Paklausta dėl galimų alternatyvių priemonių įvedimą sustabdžius galimybių pasą, pašnekovė teigė, kad greičiausiai nieko naujo Lietuvoje išrasta nebus – realiausia alternatyva prekyboje laikomas ploto vienam žmogui ribojimas. Su valdžios atstovais asociacija susitiks ir konkrečias galimybes aptars kitos savaitės pradžioje.
„Mes tą siūlėmė anksčiau kaip alternatyvą vietoje galimybių paso, kad įmonės galėtų pasirinkti kaip veikti – ar naudoti jį, ar riboti plotą. Kitose šalyse yra taikomas kvadratinių metrų ribojimas. Tik aišku 30 kv. m. ribojimas Lietuvoje yra per daug, mes siūlome 20 kv. m.“, – kalbėjo prekybininkų atstovė.
Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis taip pat teigiamai vertina Vyriausybės planus stabdyti galimybių pasą. Svarbiausia, kad jis nebūtų naikinamas etapais.
„Galimybių pasą reikėtų naikinti, nes savo darbą jis jau padarė, tie, kas norėjo, pasiskiepijo, matome kad jau praktiškai sustojo pirmos vakcinos gavimas. Norėtųsi, kad būtų pasitarta su verslu, nes galimybių pasas turėtų būti ne etapais naikinamas. Jei naikinamas, tai visur ir nedaryti jokių išimčių“, – BNS sakė G.Balnis.
„Jei, pavyzdžiui, kavinės veikia prekybos centre, ir jei kažkokioms parduotuvėms ar paslaugoms leistų veikti tik su galimybių pasu, o kažkam be, tai kur tada kontrole, kas tikrins, tikrai labai sudėtinga. Turėtų būti arba viskas, arba nieko“, – pridūrė jis.
