„Verslas išgyveno tiesiogine to žodžio prasme itin audringus metus, nors pati metų pradžia nieko panašaus nežadėjo. Ji, priešingai, buvo kur kas ramesnė nei praėjusiųjų, tačiau vasara su liūtimis, audromis ir kritulių gausa iš tiesų padarė daug nuostolių. Nuo vėjo, lietaus, žaibų, kentėjo ir nekilnojamas turtas, ir technika“, – sako BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.
M.E.Goliančikas išskiria du miestus, kuriuos gamtos jėgos šiemet palietė ypač ryškiai: tai du kartus, birželio pabaigoje ir liepos viduryje šiemet skendęs Vilnius ir lapkritį apsemta Klaipėda.
„Klimato svyravimus pradedame jausti vis labiau. Šių metų pavyzdys rodo, kad nors nemalonių netikėtumų daugiausiai įvyksta šiltuoju metų laiku, tačiau lapkritį apsemta ir paralyžiuota Klaipėda signalizuoja, kad tokiems įvykiams turėtume būti kuo geriau pasiruošę: sekti orų prognozes, nelaikyti rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose vertingų daiktų arba juos išsinešti gresiant stichijai, nuolat tikrinti konstrukcijų, izoliacijos patikimumą. Vertėtų apsirūpinti ir paprasčiausiais guminiais botais, kad bent galėtumėt nesušlapę išeiti iš namų“, – sako M.E.Goliančikas.
Vien per tris šių metų vasaros mėnesius įvyko 70 proc. visų metų įvykių, kuriuos nulėmė gamtos stichijos. Tuo tarpu pernai įvykių gausa išsiskyrė nebent birželis. Šiemet didžiausios žalos taip pat fiksuotos vasarą, jos didesnės nei pernykštės.
„Vasarą šiuo požiūriu situacija buvo pati sudėtingiausia. Daugiausia nuostolių padarė lietus ir vėjas. Nuplėšti gamybinių pastatų ar sandėlių stogai, nuo liūčių permirkusios sienos, užlietos patalpos, nepataisomai sugadinta technika. Dėl elektros įtampos svyravimų gedo prietaisai, kasos aparatai“, – dažniausias žalas vardija M.E.Goliančikas.
Draudikų teigimu, gamtos stichijų grėsmę verslas ima vertinti kaip labai realią ir ši tendencija su laiku tik stiprės.
