Diskusijoje dalyvavo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas ir generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Užimtumo tarnybos Priemonių ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Lijana Vaitkuvienė, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka. Pokalbį moderavo žurnalistas Ginas Dabašinskas.
Turi išlikti konkurencingi
Vežėjų atstovai įsitikinę, kad išlaikyti verslo konkurencingumą yra ne tik transporto sektoriaus interesas, bet ir valstybės – kadangi kraujuojantis verslas didina valstybės biudžeto skyles. „Turi būti priimami sprendimai, kurie yra naudingi ne tik sektoriui, bet ir Lietuvai. Jau nuo gegužės mėnesio kalbame, regis, tos kalbos atmintinai išmoktos, tačiau aiškių sprendimų nėra. Turi susėsti verslas ir valstybė prie stalo, pradžioje be profsąjungų – vėliau su jomis, ir susitarti bei pasirašyti aiškų tvarų dokumentą. Kitokiu atveju – ir toliau Lenkija džiaugsis Lietuvos verslo investicijomis jų šalyje“, – diskusijoje mintis dėstė „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.
Nepavyksta susitarti
„Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas antrino ir pridūrė, kad susitarti su profsąjungomis beveik neįmanoma: „Profsąjungos, kurios yra po ministerijos sparnu, yra nekonstruktyvios. Profsąjungos nekuria darbo vietų, o tik patogiuose kabinetuose ir TV studijose dalina interviu. Kai tuo pačiu metu net pačiose profsąjungose nemoka minimalios algos ir nuolat turi skolų „Sodroje“, – sako pašnekovas.
Anot jo, kvalifikuotos darbo jėgos iš trečiųjų šalių judėjimas neturi būti ribojimas, kadangi tai didelis praradimas valstybei. Lietuvos transporto sektorius peraugęs šalies darbo rinką, todėl niekada neužteks tik lietuvių darbuotojų. Pasak Z. Buivydo, šiuo metu norintis užsienietis įsidarbinti Lietuvoje turi laukti 2–3 mėnesius, kai Lenkijoje užtenka vos 1,5 savaitės. Būtent todėl mūsų šalis praranda konkurencingumą prieš kitas kaimynines valstybes.
Ne tik vežėjų problema
Diskusijoje dalyvavęs statybų sektoriaus atstovas Dalius Gedvilas pritarė, kad ir jų sektoriuje trūksta darbuotojų. „Jaučiamas didelis darbo jėgos trūkumas. Visų pirma, vyrauja netvari viešųjų pirkimų sistema, dažniausiai ieškomi rangovai, kurie darbus atlieka už mažiausią kainą, todėl daug statybininkų patiria nuostolius. Vis daugiau statybinių organizacijų ieško darbo ES šalyse, todėl geri specialistai išvežami dirbti į užsienį, o namų rinkoje pradeda trūkti kompetentingų specialistų“, – pastebi diskusijos dalyvis.
Juda teigiama linkme
Diskusijoje Migracijos departamento pateiktais duomenimis, kasmet imigrantų iš trečiųjų šalių daugėja, pvz., per visus 2020 metus leidimų gyventi darbo pagrindu išduota 32,5 tūkst., nacionalinių vizų – 28,6 tūkst., o per šiuos dar nesibaigusius metus – jau 30 tūkst. leidimų gyventi ir 26,6 tūkst. nacionalinių vizų. Ir netgi nedrąsiai galima teigti, kad situacija stabilizuojasi: šiek tiek daugėja keičiamų leidimų gyventi, taip pat dažniau darbuotojai, išlaikydami turimą leidimą, keičia darbdavį Lietuvoje (2020 metais pakeisti darbdavį leista 6 tūkst. kartų, šiais metais – 8 tūkst.). Tad nors tai ir nežymus pokytis – bet po truputį situacija stabilizuojasi ir galima teigti, kad darbdaviai stengiasi išsaugoti darbuotojus.
Ne visi signalai geri
Na, o „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovės Jekaterina Rojaka teigimu, nors yra kuo pasidžiaugti, ne visi rodikliai tokie geri, kokių norėtųsi: „Transporto sektoriaus plėtra ilgą laiką buvo tvari. Tai įrodo jo puikus susidorojimas su iššūkiais – įvairiais valstybės ir Europos sąjungos reguliavimais. Visgi kelerių paskutinių mėnesių duomenys rodo, grėsmė sektoriaus plėtrai auga, labiausiai kenčia smulkusis verslas. Matome didėjančią bankrotų riziką, vėluojančius atsiskaitymus. Tad yra labai svarbu skubiai ieškoti subalansuotų sprendimų, kitaip tai bus smūgis ne tik sektoriui, bet ir visai šalies ekonomikai.“
