Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus, į LPK vis dažniau kreipiasi nariai, informuodami apie problemą – nekontroliuojamą nedarbingumo pažymėjimų išdavimą. Pavyzdžiui, dėl nedidelių susirgimų, tokių kaip sloga, peršalimas ar panašiai.
„Kaip suprantame, koronaviruso pandemijos metu šeimos gydytojai pacientus konsultuoja telefonu, o gydymo įstaigose priima tik tuos, kuriems būtina kontaktinė pagalba.
Susidariusi situacija sukuria problemą, kai darbuotojai piktnaudžiauja padėtimi ir šeimos gydytojų prašo išduoti nedarbingumo pažymėjimus, motyvuodami nedideliais sveikatos sutrikimais kaip sloga, peršalimas ir pan. Tokiu būdu yra eikvojamos ir PSD lėšos“, – Trišalėje taryboje antradienį kalbėjo jis.
Anot R.Sartatavičiaus, ne visi, bet dalis žmonių nori prasiilginti laisvadienius ir tai padaryti gali labai lengvai – vienu skambučiu savo šeimos daktarui.
„Pavyzdžiui, lapkričio 1–2 bus nedarbo dienos, todėl lieka 3, 4 ir 5. Tai kodėl gi tas, kas piktnaudžiauja, negalėtų pasiskambinti telefonu ir gauti nedarbingumo pažymėjimo? Nesakau, kad visi piktnaudžiauja, apie tai tikrai nešnekame“, – sakė jis.
R.Sartatavičiaus teigimu, šiuo metu verslui itin trūksta darbuotojų, todėl šie ir panašūs nukrypimai nuo standartiškai dirbamų darbuotojų valandų sukelia itin skaudžių pasekmių verslo procesų stabilumui.
„Manome, kad būtina diskutuoti ir ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti nedarbingumo pažymėjimų sistemą efektyvią, tačiau kartu užkirsti kelią piktnaudžiavimui“, – nurodė jis.
Siūlo tikrinti
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad ši problema pastebima ir regionuose. Jiems antrino Andrius Romanovskis, anot kurio, dėl dabartinio darbuotojų trūkumo darbdavys neturi jokių galių priversti darbuotojus taip nesielgti. Jis taip pat pridėjo tokius dalykus traktuojantis kaip vagystę iš „Sodros“ biudžeto.
„Čia yra politinės valios ir atsakomybės klausimas“, – kalbėjo jis.
Kartu A.Romanovskis prisiminė savaitgalį policijos rengtą reidą, kuomet prekybos vietose buvo tikrinama, ar žmonės turi savo galimybių pasus.
„Gal iš tikrųjų verta padaryti pagal policijos analogą patikrinimą, kaip yra iš tikrųjų. Ypač tada, kada geras oras arba tokios dienos, kaip Vėlinės ar Visų šventųjų diena“, – nurodė jis.
Stebisi darbdaviais
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė stebėjosi iškeltu klausimu ir teigė, jog „darbdavių kreatyvumui nėra ribų“. Ji priminė, jog ne vieną kartą kalbėta apie tai, kad sirgdamas darbuotojas turi būti namuose, nes gali užkrėsti kitus.
„Dabar metate tokį šešėlį kam? Ne darbuotojui, o ant šeimos gydytojų, nes jie tiesiogiai atsakingi už nedarbingumo lapelių išdavimą. Ir jei kartais yra piktnaudžiavimai, jeigu yra klastojami simptomai, šeimos gydytojas yra tas, kuris turėtų atsakingai žiūrėti į šį klausimą“, – sakė ji.
Be to, I.Ruginienė priminė, jog telefonu nedarbingumo pažymėjimus gydytojai pradėjo išdavinėti per pandemiją, kad sumažintų kontaktų skaičių.
„O sakyti, kad darbuotojas nori pailsėti ir ima nedarbingumą, juokinga. Dabar sudėtingas laikotarpis, net ir apsisnarglėjęs darbuotojas negali žinoti, gal jis koronaviruso nešiotojas. Ačiū Dievui, kad jis pasilieka namuose, kad jis neateina į kolektyvą ir neužkrečia kitų. Man atrodo, kad šios diskusijos yra visiškai netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku“, – įsitikinusi profsąjungų vadovė.
Profsąjungos galėtų prisidėti
O Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas stebėjosi šiais I.Ruginienės teiginiais ir aiškino, jog ji realios situacijos nemato. Jis patvirtino, jog ypač vasarą darbuotojai, jei jiems nėra suteikiamos atostogos, ima nedarbingumą.
„Tai iš tikrųjų dažnas atvejis. Nedarbingumo pažymos išduodamos ne visada pagrįstai, kontrolės reikia“, – kalbėjo jis.
S.Gailiūnas pasiūlė, kad už nedarbingumą mokėtų ne tik darbdaviai, bet ir profsąjungos savo nariams.
„Kai pajustų finansinę naštą kokią, tai ir Ingos (I.Ruginienės) požiūris keistųsi. Jūs dabar naršot kitų kišenėse, patys neprisidėdami nė kiek“, – teigė jis.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovė Dalia Jakutavičė sakė, kad energetikos sektoriuje yra pasirašyta kolektyvinė sutartis. Ten įtrauktas punktas, kiek trumpalaikių ligos atostogų žmogus gali pasiimti tuo nepiktnaudžiaudamas.
„Ir labai sėkmingai tuo naudojasi darbuotojai ir tikrai darbdaviai nesiskundžia, kad yra kokių piktnaudžiavimų šioje srityje. Linkiu susitarti“, – kalbėjo ji.
