Vienas idėjos iniciatorių, Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis sako, kad nauja tvarka leistų darbuotojams aktyviau ir efektyviau ginti savo teises.
„Tai toks papildomas įrankis darbuotojams ginti savo teises, nes akcininkas ne visada suinteresuotas, kad darbuotojų teisės būtų maksimaliai gerai ginamos, o suinteresuotas maksimaliu pelningumu“, – BNS teigė jis.
„Profsąjungos turi kitas funkcijas. Gali iš profsąjungų ir deleguoti žmogų“, – pridūrė parlamentaras.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokiems pakeitimams pritartų, bet siūlo visų pirma naują tvarką įvesti valstybės įmonėse.
„Seimo nariai galėtų pradėti nuo valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių, nes valstybės įmonių valdybose jau vienas darbuotojų atstovas privalo būti. Sėkmingai veikia tai, bet iki metų pabaigos visos tokios įmonės taps akcinėmis bendrovėmis ir tokios prievolės joms nebebus“, – BNS teigė ji.
„Tai jeigu šiuo klausimu pirmiausiai sutvarkytume valstybinį sektorių, savivaldybių valdomas įmones, tada gerieji pavyzdžiai užkrėstų ir privatų verslą. Darbdaviai neturėtų bijoti valdybose darbuotojų, jų atstovas gerokai padeda valdybai susigaudyti, kas vyksta tarp darbuotojų“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad Seimui nustačius siūlomus naujus valdybų formavimo principus, Lietuva „per daug reguliuos dalykus, kurie kitur nėra reguliuojami“.
„Kažkas pradeda akcininkams nurodinėti, kaip jie turi valdyti įmonę, ką įtraukti į valdybą. Taip iš jo atimama tam tikra teisė būti atsakingam už įmonę. Kai kalbame apie valstybės įmones – kitaip. Ten darbuotojų įtraukimas yra logiškas“, – teigė A. Romanovskis.
„Šita tema buvo socialinio susitarimo objektas, kai buvo tarp profsąjungų ir darbdavių sutarta dėl Darbo kodekso pakeitimų, vadinamojo socialinio modelio Tada buvo sutarta, kad valstybės valdomose įmonėse darbuotojai turėtų turėti atstovavimą – taip valstybė turėtų parodyti, kad tos įmonės darbuotojai, mokesčių mokėtojai yra akcininkai“, – pridūrė jis.
Verslo konfederacijos vadovas pabrėžė, kad tada privačioms įmonėms buvo leista pačioms spręsti dėl darbuotojų įtraukimo į valdybas.
„Palikome pačioms reguliuoti savo valdymo dalykus ir atsakomybes, nes tai labiau susiję, ar yra profsąjungos įmonėje, kitais dalykais. Valdyba yra organas, kurį formuoja akcininkai ir jie jai formuoja uždavinius – prižiūrėti įmonės vadovą, bendrą strategiją. Valdybos nariams akcininkas nustato kompetencijos, konfidencialumo reikalavimus“, – aiškino A. Romanovskis.
Seime registruotos Akcinių bendrovių įstatymo pataisos numato, kad įmonėje, kurioje yra daugiau negu 500 darbuotojų, jų atstovas turėtų būtų renkamas į valdybą, o kai jos nėra, – į stebėtojų tarybą. Tokią tvarką siūloma įteisinti nuo 2026 metų liepos.
Iniciatoriai sako, kad darbuotojų atstovų įtraukimas į valdymo organus gan plačiai paplitęs Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. .
