Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė sako, kad progresinis kapitalo pajamų apmokestinimas „atrodo keistai“, kai Lietuvoje dividendų apmokestinimas ir taip yra didžiausias regione.
„Šitas papildomas apmokestinimas palies tik lietuvius verslininkus ir priimant tokius sprendimus labai svarbu įsivertinti išsirezidavimo riziką“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete trečiadienį sakė I.Rizgelė.
„Svarbu suprasti, kad šiuo sprendimu kapitalo kiekį Lietuvoje mes taip pat mažinsime ir dabartinėmis sąlygomis, kuomet finansavimas ir taip daugelio įvardijamas kaip verslo problema, tai, mūsų nuomone, nebus teisingas sprendimas“, – pridūrė LVK vadovė.
Mokesčių reforma numato, kad 60–180 VDU dydžio pajamas gaunantys gyventojai turėtų papildomai sumokėti 5 proc., o virš 180 VDU – 7 proc. pajamų mokestį. Iki 60 VDU pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas.
Individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc.
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė, jog profsąjungos palaiko naujus tarifus visoms gaunamoms pajamoms, nepaisant veiklos formos.
Be to, profsąjungų nuomone, papildomas 7 proc. tarifas turėtų būti taikomas nuo 120 VDU, kaip buvo siūloma pirminiame mokesčių reformos paketo variante.
„Negalima leisti, kad tos ribos labai stipriai praplatėtų, nes tuomet realaus tikslo mes tikrai neatliepsime. Jeigu mes kalbame apie sumuojamas pajamas, tai tarifų augimas turėtų prasidėti nuo 60 ir nuo 120 VDU“, – Seimo komiteto posėdyje teigė I.Ruginienė.
Tuo metu siekiant didinti darbo sutarčių patrauklumą, profesinės sąjungos siūlo mažinti šios veiklos gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
„(Darbo sutartys – BNS) darbuotojui suteikia didesnį saugumą, stiprų pagrindą po kojomis ir galimybę stabdyti neteisingus sprendimus, kuomet darbuotojai verčiami pereiti prie individualios veiklos“, – sakė I.Ruginienė.
Pasak LVK generalinės direktorės I.Rizgelės, prie rugpjūčio pradžioje pasirašyto 54 verslo ir profesinių asociacijų raginimo nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo šią savaitę prisijungė dar 10 asociacijų.
LVK vadovė pažymėjo, kad mokesčių reforma didins mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems žmonėms, taip pat paskatas atsirasti šešėliui, o mokesčiai, jos teigimu, augs net ir tiems, kurie iš individualios veiklos neuždirba daugiau nei 20 tūkst. eurų per metus.
„Mes iš principo negalime sutikti su individualios veiklos prilyginimu darbo santykiams, nes tai savo esme yra visiškai skirtingos pagal daug požymių – skiriasi asmenų atsakomybė, prisiimama rizika, patiriami kaštai, pajamų garantijos, leidžiami atskaitymai“, – sakė I.Rizgelė.
„Sąžiningas mokesčių mokėtojas, kuris užsiima individualia veikla, girdi aiškią žinutę, kad jam mokesčiai kils, tuo tarpu kolega, kuris, pavyzdžiui, šiandien turime daug pavyzdžių, kai kirpyklos – nenoriu nieko atskirai įžeisti – veikia be kortelių skaitytuvo, aptarnauja tik grynaisiais pinigais ir tikrai tas pajamas slepia, galės toliau sėkmingai tai daryti“, – pridūrė LVK vadovė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau teigė, jog mokesčių reformoje numatyti dideles pajamas gaunančių gyventojų bei individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai leis kasmet į biudžetą papildomai surinkti beveik 200 mln. eurų.
