Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas teigia, kad valstybės reguliavimas turto vertintojams būtinas, tačiau jeigu valstybė nenori reguliuoti, tuomet ji turėtų įgalioti savivaldą.
„Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai, vienokie ar kitokie, visada turi interesą, kad turto vertinimas būtų šališkas, viena pusė ar kita pusė, valstybinis reguliavimas yra vis tik svarbus (...) Mūsų požiūriu, pati turto vertintojų rinka yra per daug jautri, kad ji būtų nebūtų reguliuojama. Ir jeigu valstybė nenori reguliuoti, tai tegul įgalioja savivaldą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) svarstant Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projektą sakė V. Kriaučiūnas.
Jo teigimu, valstybė šia reforma nieko nesutaupo, o verslui gresia papildomos išlaidos: „Nesuprantame reformos reikmės. Mes matome, kad valstybė neketina sutaupyti jokių lėšų, o verslui – papildomi kaštai“.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad pagrindinė dabartinio reguliavimo problema yra tai, jog neužtikrinama vertinimo ataskaitų kokybė ir vertintojų priežiūra.
„Tikslas yra vertinimo ataskaitų kokybė ir patikimumas“, – BFK posėdyje sakė R.Bilkštytė.
Įstatymo pakeitimus inicijuojanti Finansų ministerija siūlo nuo 2025 metų gegužės atsisakyti vertintojų licencijavimo, stiprinti vertinimo ataskaitų kokybę jas viešinant ir kitomis priemonėmis, o už pažeidimus bausti nuo 300 iki 6 tūkst. eurų baudomis.
Anot ministerijos, vertintojų darbo kokybę geriausiai keltų šios profesijos atstovų bendruomenės savireguliacija, siūloma palikti sąlygą, pagal kurią vertintojas privalėtų turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.
Tačiau Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad tokiu atveju problemos sprendimas ir profesinės veiklos reguliavimas bus draudikų atsakomybė.
„De facto reguliatorius – kas gali vykdyti veiklą, o kas ne – bus draudikas (...) Ne kartą susiduriu su noru institucijų sureguliuoti profesinę veiklą, norima tam tikrą problemą išspręsti trečių subjektų, tai yra draudikų rankomis“, – BFK posėdyje sakė A.Romanovskis.
Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 112 turto vertinimo įmonių, kuriose dirba 326 vertintojai, tačiau, anot R. Bilkštytės, pagrindiniai paslaugos užsakovai bankai naudojasi tik 20 įmonių paslaugomis.
Tikimasi, kad įstatymo pataisos padėtų labiau atverti rinką, tačiau LPK atstovas V. Kriaučiūnas sako, jog šį tikslą galima pasiekti ir be įstatymo pataisų. Jo manymu, priėmus siūlymus būtų tik neigiamos pasekmės, tarp kurių – ir mažesnė vartotojų apsauga nuo nekokybiškos paslaugos.
„Visi turi prisitaikyti prie naujo reguliavimo, turime daugiau nepatikrinamų ir nekokybiškų paslaugų sektoriuje, vartotojai mažiau apsaugomi, nes mažesnė dalis paslaugų reguliuojama apskritai ir realios sektoriaus problemos realiai nesprendžiamos“, – posėdyje sakė V.Kriaučiūnas.
Bendrovės „Korporacija matininkai“ vadovas Kęstutis Kristinaitis teigė, kad turto vertintojų bendruomenė nepritaria šiai reformai, kuri rengiama remiantis tikrovės neatitinkančiais argumentais ir ragino neskubėti keisti dabartinės tvarkos.
„Turto vertintojų bendruomenė nepritaria šiai naujai modeliuojamai reformai (...) Kviečiu labai rimtai tuo klausimu padiskutuoti, nes sugriauti visada labai lengva“, – BFK posėdyje sakė K.Kristinaitis.
Ministerijos duomenimis, Lietuvoje per metus parengiama apie 65 tūkst. turto vertinimo ataskaitų, o iš 32 Europos ekonominės bendrijos valstybių 24-iose turto vertintojų profesija nėra reguliuojama.
BFK pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, komitetas dar grįš prie siūlomų įstatymo pataisų vertinimo.
