Verslininkai neslepia, kad siūloma reforma padidins atliekų tvarkymo sąnaudas, tačiau pritaria, kad ji būtina, antradienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Esminis siūlomas pakeitimas – nebeliks laisvos prekybos pažymomis (atliekų tvarkymo vykdymą įrodančiais dokumentais – BNS). Atliekų tvarkymą organizuos licencijuotos gamintojų organizacijos, kurios privalės sudaryti sutartis su visomis šalies savivaldybėmis, kad visose savivaldybėse būtų finansuojama atliekų surinkimo per konteinerius sistema“, – sakė pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančios gamintojų organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Gintaras Varnas.
Anot jo, „Žaliojo taško“ atstovaujami gamintojai reformai pritaria, mat yra linkę mokėti kiek daugiau, bet turėti skaidrią ir patikimą sistemą.
„Gamintojai nori stabilumo, kad vieną dieną neužgriūtų baudos už nesutvarkytas atliekas, nebūtų įvesti papildomi mokesčiai arba užstato sistema PET tarai. O taip gali įvykti, jei nebus tvarkomos atliekos“, – tvirtino G.Varnas.
Jo teigimu, Seimo Aplinkos apsaugos komitete jau prabilta apie visuotinio mokesčio už atliekų tvarkymą įvedimą. Toks mokestis yra taikomas Baltarusijoje – valstybė susirenka pinigus iš verslo ir pati pasirūpina atliekų tvarkymu.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojančios asociacijos EEPA direktorius Giedrius Mikulskas sako ministerijos parengtai reformai pritariantis, tačiau tik iš dalies.
„Siūlomi pakeitimai nenumato nei priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią nelegaliam pavojingų atliekų ardymui, nei prievolės visoms atliekų perdirbimo įmonėms privalomai deklaruoti visus savo iniciatyva pelningai šalyje perdirbamų atliekų kiekius“, – teigė G.Mikulskas.
Pasak jo, būtina teisės aktais užkirsti kelią nelegaliam elektroninės įrangos atliekų ardymui ir jų dalių supirkimui bei apskaityti visas visais būdais šalyje surenkamas ir tvarkomas ar eksportuojamas atliekas ir užskaityti jas kaip šalies atliekų tvarkymo užduočių vykdymo dalį.
