Antradienį per Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konsultacinį posėdį buvo aptariami ir nagrinėjami galutiniai LPK narių pasiūlymai Vyriausybės programos įgyvendinimo planui.
Pasiūlymus pristatęs LPK finansų ir ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkreipė dėmesį į būtinybę peržiūrėti mokesčių politiką.
Šiuo metu, kai tokia situacija, įmonės tikrai neturėtų nepagrįstai kredituoti valstybės, – teigė LPK finansų ir ekonomikos departamento direktorius.
Didinti konkurencingumą
Pasak jo, reikia peržiūrėti mokesčių politiką, kad mokesčių dydis tam pačiam objektui nebūtų didesnis nei Europos Sąjungos šalių kaimynių. „Turime daug neigiamų pavyzdžių, tarkime, degalų akcizas Lenkijoje yra mažesnis, tad iš Lietuvos prisipilti degalų vykstama į minėtą šalį. Mokestinė aplinka nepalanki ir šalies viešbučiams ar kitoms sritims, kur Lietuvoje dirbama ne prasčiau nei kitose šalyse, tačiau dėl naujų mokesčių tampame mažiau konkurencingi, – sakė jis. – Nors Lietuvos finansų ministras laikosi nuomonės, kad lengvatos yra blogis, tačiau tam tikrais atvejais jos yra būtinos, kad mūsų verslo subjektai būtų konkurencingi.“
Pramonės atstovai norėtų, kad įmonėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos skolintis lėšų iš kitose šalyse veikiančių bankų. „Šiuo metu, jeigu Lietuvos subjektas nori pasiskolinti užsienyje, jis turi papildomai mokėti 10 proc. pelno mokestį nuo palūkanų, mokamų užsienio bankui. Manome, kad tai yra nelygi konkurencinė kova ir vykdoma Lietuvoje veikiančių bankų protekcionistinė politika. Šiuo metu yra palankesnių galimybių skolintis ne iš Lietuvos, o iš užsienio bankų, tačiau minėtas faktas yra barjeras tai daryti“, – minėjo S.Besagirskas.
Taip pat siūloma apmokestinant pelną tai daryti įmonių grupės, o ne atskiros įmonės lygmeniu ir atsisakyti avansinio pelno mokesčio mokėjimo įmonėms. „Šiuo metu, kai tokia situacija, įmonės tikrai neturėtų nepagrįstai kredituoti valstybės“, – teigė LPK finansų ir ekonomikos departamento direktorius. Jis pridūrė, kad reikia pakeisti Sveikatos draudimo įstatymą, neapmokestinti turto nuosavybės pajamų, tokių kaip pajamos už parduotą turtą, dividendai.
Pramonininkai siūlo atsisakyti dvigubo pajamų apmokestinimo, t. y. visas išmokas, apmokestintas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), priskirti leidžiamiems atskaitymams. „Dabar yra taip, kad apmokestinamos tantjemos, metinės premijos, tačiau jos nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir nuo jų dar mokamas pelno mokestis, tai irgi gana nelogiška“, – argumentavo S.Besagirskas.
Dėl avansinio mokesčio
Taip pat siekiama pakeisti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) avansinių mokėjimų tvarką, avansinius mokėjimus nustatant tik viršijus 1 mln. litų. „Mes norime, kad ilgainiui, kai situacija pagerės, avansinio mokesčio išvis neliktų“, – viliasi jis.
S.Besagirskas toliau vardijo, kad reikėtų pakeisti tvarką, kuri leistų valstybei atsisakyti dividendų už turimas akcijas mokėjimo į biudžetą. Teigiama, kad tai mažina biudžeto pajamas, sudaro nelygias konkurencines sąlygas privačiam ir valstybiniam sektoriui, o konkurencinę kovą šiuo atveju pralaimi privati įmonė.
Taip pat nurodoma, kad vertėtų sulyginti advokatų, notarų, antstolių apmokestinimą valstybinio socialinio draudimo mokesčiu su kitomis, analogišku mokesčiu apmokestinamomis, asmenų grupėmis. „Neaišku, kokia logika vadovaujantis buvo išskirta tam tikra grupė teisininkų, kuriems nuo sausio 1 dienos buvo nustatyti mažesni mokesčiai“, – kalbėjo S.Besagirskas.
 |
| Pinigai |
Siekiama iš esmės keisti Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo tvarką – gyventojams taikant NPD į per metus gautas pajamas neįskaičiuoti GPM neapmokestinamųjų pajamų ir GPM neapmokestintų pajamų. „Jeigu asmens pajamos yra nedidelės ir jam taikomas NPD, tačiau jis parduoda sodo namelį ir gauna papildomų pajamų, tada jam reikia atbuline data perskaičiuoti pajamas ir nebetaikyti NPD. Mokestine prasme tai nėra baisu, tačiau kyla problemų dėl administravimo – norint su kiekvienu darbuotoju taip užsiimti, prireikia kelių dienų. Jeigu įmonėje dirba apie tūkstantį darbuotojų, įmonei reikės samdyti visą buhalterių komandą“, – svarstė S.Besagirskas.
Dar vienas siūlymas – netaikyti valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo nuo žemės vertės, apskaičiuotos pagal rinkos kainas. „Rinkos kainos pernai buvo labai pakilusios, ir nors dabar jos yra gerokai kritusios, mokestis skaičiuojamas nuo padidintos kainos, o tai smaugia kai kurias įmones“, – priminė jis.
Be to, manoma, kad teisinga būtų panaikinti Pelno mokesčio įstatymu nustatytą prievolę ketinantiesiems sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomo investicinio projekto – pradėjus vykdyti investicinį projektą, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais apie tai informuoti vietos mokesčių administratorių. Tai, pasak S.Besagirsko, neduoda jokios naudos verslui, nebent Finansų ministerijai padeda planuoti pinigų srautus.
Suvienodinti sąlygas
Taip pat siūloma panaikinti apribojimą apskaičiuojant 2009 metais prasidedančio mokestinio laikotarpio avansinio pelno mokesčio sumą pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą neatsižvelgti į galimą apmokestinamojo pelno sumažinimą dėl vykdomo investicinio projekto.
Anot pramonininkų, reikia suvenodinti privataus verslo ir valstybės mokamą netesybų dydį. „Šiuo metu, jeigu įmonė nesumoka mokesčių, ji už kiekvieną dieną moka delspinigius, tačiau jeigu valstybė vėluoja atsikaityti su verslininkais, moka tik 5 proc. metinių palūkanų“, – argumentavo S.Besagirskas.
