Antradienį turėtų vykti Trišalės tarybos posėdis, į kurį Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis įtraukė klausimą „dėl minimalios mėnesinės algos dydžio diferencijavimo pagal amžių“. Nurodoma, kad MMA dydis nepriklauso nei nuo darbuotojo darbinės patirties, nei nuo jo kompetencijos.
„Dalis Europos šalių taiko praktiką diferencijuoti MMA pagal skirtingas amžiaus grupes (Jungtinė Karalystė, Airija, Olandija ir kitos), nustatant, kad jaunimas iki 25 metų dėl darbo patirties stokos bei mokymosi bendrojo lavinimo ar aukštesnėse mokymo įstaigose gauna mažesnį MMA nei kiti darbuotojai“, – teigiama LVK rašte.
10 metų senumo pasiūlymas
A.Romanovskis 15min teigė, kad mintis tokį klausimą teikti Trišalei Tarybai kilo po diskusijos socialiniuose tinkluose su ekonomistu Raimondu Kuodžiu. Šią mintį jis iškėlė feisbuke spalio 19 dieną, reaguodamas į pasiūlymą MMA diferencijuoti pagal regionus.
„Kokį 100-ąjį kartą: MMA diferencijuot reikia pagal amžių, o ne regionus“, – rašė ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Vėliau R.Kuodis priminė savo prieš dešimtmetį Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje išsakytus žodžius.
„Amžius – nekeičiama charakteristika, todėl nėra galimybių manipuliacijoms, kaip, tarkime, diferencijuojant pagal rajonus. Darbo našumas gerai koreliuoja su amžiumi – jauni žmonės paprastai ir mažai našūs, nekvalifikuoti, todėl gali dirbti už mažesnę minimalią algą“, – 2010 metais kalbėjo R.Kuodis.
Dabar A.Romanovskis aiškina, kad sprendimas dėl tokio pasiūlymo nėra priimtas, todėl šį klausimą siūlo įtraukti į Trišalės tarybos posėdžio darbotvarkę ir pradėti diskusiją.
„Čia visiškai naujas pasiūlymas. Suprantame, kad reikės tartis, kalbėtis. Kuodis kalbėjo kalbėjo, niekas negirdėjo, mes išgirdome“, – 15min komentavo jis.
Padėtų jaunimui įsidarbinti
A.Romanovskio teigimu, jauniems žmonėms dėl patirties trūkumo dažnai sunku įsidarbinti, todėl jie stumiami į šešėlį.
„Jauni žmonės susiduria su nelegaliu darbu, nes jiems nenorima daug mokėti. Patirties nėra, reikalavimai tokie patys, kaip visiems kitiems. Tai būtų palengvinimas jaunimui patekti į darbo rinką, įgyti patirties.
Daugiausiai jaunimas dirba tose industrijose, kur atlyginimai nėra aukšti. Kalbu apie nekvalifikuotą jaunimą – studentus, moksleivius arba neturinčius jokios patirties darbo rinkoje. Esu tikras, kad nemažai jaunų žmonių dabar dirba be jokių socialinių garantijų, kad tik užsidirbtų“, – komentavo jis.
A.Romanovskis nurodo, kad MMA diferencijavimas pagal amžių taikomas Airijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje.
„Lietuvoje reguliavimas toks, kad turi už nekvalifikuotą darbuotoją mokėti mažiausiai MMA. Jeigu žmogus nedirba visą darbo laiką, vis tiek turi mokesčius mokėti kaip už MMA. Tai pakankamai apsunkina įsidarbinimą ir toks diferencijavimas būtų pakankamai logiškas ir pagrįstas“, – įsitikinęs LVK prezidentas.
Pasak A.Romanovskio, toks MMA skirstymas galėtų tęstis iki kol žmogus sulaukia 21–23 metų amžiaus. Tiesa, jaunuolio uždirbamas MMA galėtų kilti priklausomai nuo patirties ar išsilavinimo.
Alternatyva regioniniam MMA
A.Romanovskio įsitikinęs – toks principas galėtų atstoti diskusijas dėl skirtingo MMA regionuose. Pastarojo siūlymo pagrindinė problema, kad įmonę galima įregistruoti visoje Lietuvoje, o veiklą vykdyti bet kur, taip bandant apgauti sistemą.
„O su amžiumi neapgausi ir pasieksi tą grupę, jaunimą, kuriam kuo toliau, tuo sunkiau patekti į darbo rinką“, – 15min tikino pašnekovas.
LVK vadovo teigimu, jei tokiam pasiūlymui valdžia būtų linkusi pritarti, konfederacija jau gruodžio mėnesį galėtų teikti savo pasiūlymus.
„Pagal modelį, Vyriausybė nustato visiems minimalią algą ir tada kai kurioms grupėms nustato, pagal pasaulinę praktiką, žemesnę minimalią algą, priklausomai nuo kriterijų. Vėliau su amžiumi tas kriterijus konvertuojasi – pagal amžių, darbo stažą MMA gali kilti“, – komentavo A.Romanovskis.
Profsąjungos: tai – nesąmonė
Tačiau šiam pasiūlymui griežtai nepritaria profsąjungos. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė 15min teigė net nežinanti, kaip galima vertinti tokį pasiūlymą ir jį pavadino visiška nesąmone.
„Akivaizdžiai diskriminacija pagal amžių. Jokių argumentų nėra“, – komentavo ji.
Tiesa, A.Romanovskis reaguoja ramiai.
„Tokia profsąjungų priedermė. Jie turi šiauštis, o mes turime ateiti su konstruktyviais argumentais ir bandyti juos įtikinti, kad jie ne emocijomis vadovautųsi, o sveiku protu“, – įsitikinęs jis.
I.Ruginienė nesupranta, kodėl niekada nedirbęs 50-metis už tą patį darbą turėtų gauti daugiau nei jaunuolis. Be to, jai atrodo, kad verslas painioja terminus.
„Kiekvienoje darbovietėje yra darbo apmokėjimo sistema, kurioje tam tikra pareigybė turi „šakutes“. Tarkim, jeigu dirba sekretore, galėtų būti nuo 600 iki 800 eurų. Jau yra „šakutės“, kuriose patirtis atsispindi. Bet čia jokiu būdu ne apie minimalią algą kalbama, nes minimali yra nekvalifikuotam darbui. Tai pati žemiausia riba, kur nė centu mažiau negali būti. Dėl to toks diferencijavimas atrodo keistai“, – aiškino ji.
Be to, I.Ruginienė nesupranta, kodėl siūloma MMA skirstyti pagal amžių, o ne, pavyzdžiui, lytį.
„Jeigu gatvę šluoji, ar tau 16 metų, ar tau 20, ar 40 metų, tu lygiai taip pat šluoji gatvę. Kodėl vienu atveju turi gauti mažiau ar daugiau? Jeigu įgauni kvalifikaciją, reikia valdyti specialią mašiną, kuri plauna šaligatvius, jau logiška, kad už tai gali gauti priedą ir tau turi būti mokama daugiau nei minimalus atlyginimas. Dėl to šiose diskusijose niekaip negaliu rasti logikos“, – tikino ji.
Sutiktų skirstyti pagal sektorius
Paklausta, galbūt tai būtų geresnė alternatyva regioniniam MMA, I.Ruginienė vėl griežtai prieštarauja. Jos teigimu, negalima skirstyti pagal jokius požymius – nei pagal amžių, nei pagal regionus.
„Europoje aiškiai pasakyta – tas pats darbas turi būti apmokamas lygiai tokiu pačiu dydžiu. Negali nei mažiau, nei daugiau mokėti. Tai yra vienodas atlygis už tą patį darbą, skirstydami laužome tą sąlygą“, – kalbėjo ji.
Vienintelis diferencijavimas, kuriam pritartų LPSK, yra pagal sektorius ir, I.Ruginienės nuomone, tame logikos yra.
„Kiekvieno sektoriaus ekonominė būklė yra skirtinga, atlyginimų dydžiai yra skirtingi. Jeigu kalbame apie finansinį sektorių ar IT, ten minimali alga galėtų prasidėti ir nuo 1,5 tūkst. eurų, kitas sektorius, priklausomai nuo savo ekonominių rodiklių, gali turėti tik 700 eurų minimalią algą. Apie tokius dalykus galime kalbėti“, – aiškino ji.
Planuoja kelti MMA nuo 2021
15min primena, kad trečiadienį Vyriausybė pritarė 2021 metų valstybės biudžeto projektui. Jame skirtas dėmesys ir minimaliai mėnesinei algai (MMA), kuri „ant popieriaus“ turėtų kilti 35 eurais: nuo 607 eurų iki 642 eurų.
PLAČIAU SKAITYKITE: Verslas minimalios algos didinimą sieja su rinkimais, o profsąjungos stebisi tais pačiais verkšlenimais
Tiesa, Vyriausybė paliko galimybę šių metų gruodį šį klausimą persvarstyti.
Jei Finansų ministerijos ekonominės prognozės gruodį bus prastesnės nei rudenį, tuomet Trišalė taryba iki gruodžio 11 dienos turės pateikti naują rekomendaciją.
Ji būtų svarstoma iš naujo, jei numatomas 2021 metų nedarbo lygis būtų didesnis nei 8,5 proc., o vidutinio darbo užmokesčio augimas – mažesnis nei 2 proc.
