Anot agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės, reali prekių ir paslaugų eksporto vertė pernai sumažėjo tik 1,3 proc. – tai rodo, jog didelį neigiamą poveikį eksportui turėjo kainos, o ne kiekiai.
„Čia suveikė naftos kainos, kurios labai stipriai mažėjo pernai metų viduryje, o Lietuvos eksportas labai surištas su naftos kainomis“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė J.Kalendienė.
Čia suveikė naftos kainos, kurios labai stipriai mažėjo pernai metų viduryje.
„Be energetinių produktų Lietuvos prekių eksportas 2020-aisiais didėjo. Dar geresnė žinia, kad lietuviškos kilmės eksportas augo beveik 6 proc., palyginti su 2019 metais“, – pabrėžė ji.
Pasak analitikės, penkių pagrindinių pramonės eksporto sektorių – inžinerijos, baldų ir medienos, maisto ir gėrimų, chemijos ir žemės ūkio – svarba pernai paaugo.
Ji teigė, kad itin sėkmingi praėję metai buvo chemijos pramonei, kurios eksportas augo 14,6 proc.
„Nors pats chemijos eksportas paaugo tik apie 15 proc. ir metų pradžia nežadėjo nieko gera, tačiau antroje metų pusėje Lietuvos gamintojams pasisekė ir mes matome labai spartų augimą reagentų gamyboje. Tai iš esmės lėmė visą chemijos pramonės augimą, reagentų eksportas paaugo 2,5 karto“, – sakė J.Kalendienė.
„Tai yra svarbu dėl to, kad tai yra aukštos pridėtinės vertės sektorius, gyvybės mokslų sektorius, kurį mes siekiame skatinti ir norime kokybinio tiek visos pramonės, tiek eksporto pokyčio“, – pridūrė ji.
Taip pat, pasak J.Kalendienės, itin sėkmingi praėję metai buvo žemės ūkiui, kurio eksportas padidėjo 34,2 proc. Analitikė atkreipė dėmesį, kad 2020-aisiais jis labiausiai augino visą Lietuvos eksportą.
„Tradiciškai auginame javus ir rapsus. Dėl didesnio nei tikėtasi derlingumo, dėl didėjusių javų ir rapsų kainų matome sėkmingą eksporto didėjimą antroje metų pusėje ir šiek tiek pasikeitusias rinkas, kai eksportas į trečiąsias šalis auga, o Europos Sąjungos viduje šiek tiek mažėja“, – sakė analitikė.
Anot jos, pirmoji metų pusė buvo sunki visai eksportuojančiai pramonei, tačiau antrasis pusmetis parodė, jog Lietuvos eksportuotojai sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, todėl eksportas didėjo iš esmės visuose pagrindiniuose sektoriuose.
Lietuviškų prekių eksportas šiemet augs apie 7 proc.
J.Kalendienė sako, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas šiemet turėtų ūgtelėti 6,7 proc. (pernai – 5,9 proc.), o 2022-aisiais – 8,3 proc.
„Optimizmas, kuris mus įkvėpė matant praėjusių metų rezultatus, kurie buvo geresni nei tikėjomės, paskatino pagerinti ir 2021 metų eksporto prognozę. Lietuviškos kilmės prekėms prognozuojame 6,7 proc. eksporto augimą ir tai būtų dar vienas papildomas milijardas eurų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė J.Kalendienė.
Prekių eksportas turėtų grįžti į stabilesnį augimą ir sieks apie 7,2 proc., o paslaugų eksportas, pernai kritęs daugiau nei 9 proc., šiemet turėtų ūgtelėti 8,8 proc.
„Paslaugų eksporte numatome beveik 9 proc. augimą, nes esanti situacija, tam tikra pandemijos raida, kurią matome praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje, mums įkvėpia optimizmo“, – sakė J.Kalendienė.
„Kitas niuansas yra, kad iš tiesų paslaugų sektoriaus eksportas pasiekė žemumas ir tikėtina, kad jo didėjimas turėtų reikšmingai prisidėti prie viso eksporto vertės didėjimo“, – pridūrė analitikė.
Jos teigimu, prognozes šiemet leidžia gerinti teigiami ekonomikos augimo lūkesčiai Europos Sąjungos šalims, didesnės naftos kainos bei įmonių gamybinis potencialas. Tuo metu pagrindine rizika išlieka pandemija.
„Didžioji grėsmė kyla iš pačios pandemijos raidos. Šiuo metu atrodo, jog verslas prisitaikė, situacija yra gerėjant ir jeigu pandemija neiššauks naujų siurprizų, tikėtina, kad prognozės turėtų būti artimos faktui. Tačiau tikrai lieka daug rizikų, kurių mes negalime nei nuspėti, nei numanyti“, – sakė J.Kalendienė.
Vis dėlto, anot jos, nereikėtų užmiršti ir kitų rimtų rizikų Lietuvos eksportui – „Brexito“ bei vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo ir transporto įmonių grasinimų išsikelti į užsienį.
„Nors jis („Brexitas – BNS) jau yra įvykęs ir žinome, kad susitarimas pasirašytas, bet verslui prisitaikyti ir suprasti, kas iš tiesų atsitiko, vis dar reikia laiko. Gali įvykti tam tikrų pokyčių tiek verslo lokacijose, tiek užsienio prekyboje“, – teigė „Verslios Lietuvos“ atstovė.
„Versli Lietuva“ teigia, kad Lietuvos prekių eksporto vertė pernai sumažėjo 5,4 proc., tam didžiausios įtakos turėjo pernai smukusios naftos kainos.
