Verslo įmonių vadovų nuomone, didžiausios grėsmės įmonių plėtrai yra didėjančios sąnaudos – žaliavų kainos ir augantys atlyginimai. Taip pat darbuotojų trūkumas, mažėjantis produktyvumas ir nestabili reguliacinė aplinka, vardija LPK.
Kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu vykusiame posėdyje LPK pabrėžė ir šešėlinio verslo grėsmę, kuri iškreipia konkurencines sąlygas ir sukelia neadekvačius vartotojų lūkesčius.
„Būtina keisti esamą bedarbių pašalpų išmokų sistemą, nes dabar finansinė motyvacija bedarbiams grįžti į darbo rinką yra viena mažiausių ES“, – nurodoma pranešime.
Pasak LPK, dideli atlyginimai ir darbuotojų trūkumas šiuo metu yra pagrindinis investicijų ir ekonomikos augimo stabdis.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje apdirbamojoje pramonėje atlyginimai nuo 2012-ųjų iki 2017-ųjų pašokę 43 procentais – tai trečias didžiausias augimas visoje ES, kur augimo vidurkis 11,2 proc.
„Todėl yra būtina išlaikyti esamus talentus bei skatinti jų pritraukimą. Labai svarbu iš esmės keisti požiūrį į darbo jėgos įsivežimą iš trečiųjų šalių ir pradėti galvoti ne „ar įsileisti“, bet „kaip prisikviesti“ ir kaip konkuruoti su Lenkija, Latvija ar Estija spartesnėmis ir paprastesnėmis procedūromis, siekiant prisitraukti darbuotojus iš kultūriškai artimų valstybių“, – mokesčių reformos išvakarėse įspėja LPK.
Pramonininkų optimizmas – apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas – mažėja jau nuo 2017-ųjų pradžios, kuomet indeksas buvo aukščiausiame taške.
Lietuva konkurencingumo indekse nuo kitų valstybių smarkiai atsilieka pagal mokestines paskatas (121 vieta), valstybės pajėgumus (117 vieta), galimybes įdarbinti ir atleisti darbuotojus (111 vieta), rodo LPK surinkti duomenys.
R.Dargis: nėra įmonių, kurioms netrūktų darbuotojų
„Didelis dėmesys, be abejonių, skirtas ir svarbiausiai mūsų bėdai konkurencingumo augimui ir įmonių augimui – tai darbo jėga. Darbo jėga darosi vis labiau aštresnė problema ir šiandien beveik nėra sektorių ir įmonių, kurios nestokotų darbuotojų“, – sako LPK prezidentas Robertas Dargis.
Jis aiškina, kad Vyriausybėje kalbėtasi, kaip gerinti apmokėjimo sistemą, kad ir darbuotojai uždirbtų daugiau įmonėse, ir įmonėms našta mažėtų – tą leistų darbo apmokestinimo mažinimas. Taip pat, pasak R.Dargio, dėmesys skirtas ir migracijos problemai, kadangi Lietuvoje atsilieka konkuruodama dėl kvalifikuotų specialistų.
„Darbo kaštai pramonės įmonėse vis didėja ir užima labai aiškų segmentą. Kas diktuoja atlyginimų kilimą – tai žmonių trūkumas“, – sako R.Dargis.
Jis akcentuoja, kad darbdaviams reikia vis labiau kvalifikuotų specialistų, kurie gebėtų dirbti su naujausiomis technologijomis – tam reikalingas ne menkesnis nei inžinerinis išsilavinimas.
„Be abejonės, kalbėjome apie administracinę naštą, apie valstybės efektyvų veikimą, daug dėmesio skyrėme mokestinei sistemai“, – sako R.Dargis
Jis mini gavęs premjero patikinimą, kad naujoje mokestinėje sistemoje bus į tai atsižvelgta.
„Valstybė kol kas atsilieka savo persitvarkymu, efektyviu sistemų veikimu, savo registrų bendrinimu. Jei valstybė pati nesiims investuoti į skaitmeninimą, į efektyvų jo veikimą, o verslas tą atskirai darys, konkurencingumui bus didelis iššūkis, ir mes negalėsime efektyviai augti“, – įspėja R.Dargis.
Siūlo keisti švietimą
LPK kasmet Vyriausybei pateikia savus siūlymus, kaip gerinti ekonomikos konkurencingumą. Šiemet, pasak pramonininkų, aktualiausios sritys, kuriose būtini pokyčiai, yra mokestinės ir verslo aplinkos gerinimas, švietimo sistemos kokybė, valstybės išteklių valdymas, biurokratinė našta, mokslo ir verslo bendradarbiavimas.
LPK prezidentas R.Dargis primena – esant spartiems technologiniams pokyčiams, norint išlikti konkurencingiems pasaulyje, būtina skatinti inovacijas, skaitmenizaciją, robotizaciją.
Pasak R.Dargio, 2017 m. bendromis LPK ir vyriausybėmis pastangomis buvo žengtas svarbus žingsnis – sukurta Pramonė 4.0 platforma, tačiau reikalingas didesnis progresas, skatinat įmones diegti naujas technologijas.
„Lietuvos įmonės vis daugiau investuoja į technologinį atsinaujinimą, tad augs ir specialistų, gebančių dirbti su naujomis technologijomis, poreikis. Todėl turime perorientuoti ir šių specialistų rengimo sistemą, galvojant apie jų parengimą ne tik aukštosiose mokyklose, bet ir kolegijose bei profesinėse mokyklose.
Atkreiptas dėmesys į mokyklų programų ir mokytojų rengimo sistemos keitimo svarbą, nes ateityje vis labiau reikės darbuotojų, turinčių universalių žinių, vis svarbesnės bus žmogiškosios savybės ir bendrieji įgūdžiai, todėl bazinių įgūdžių suteikimas mokyklose tampa itin svarbiu“, – rašoma LPK pranešime.
LPK Vyriausybei išsakė pastabų dėl teisėkūros procedūrų, pabrėžiant, kad yra būtina verslą įtraukti į teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesą ankstyvojoje stadijoje.
Pateikė platų „norų“ sąrašą
LPK vyriausybei pateikė 27 konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti šalies ekonomikos konkurencingumą. Daugiausia priemonių orientuota būtent į darbo rinką,
LPK tikisi daugiau priemonių mažinti nelegalaus darbo paklausą. Darbo rinkai nukreiptuose pasiūlymuose LPK nurodė talentų pritraukimo ir išlaikymo sistemą, paprastesnes imigrantų įdarbinimo procedūras, įvesti „Sodros“ įmokų lubas, tikslinti „Sodros“ grindų taikymo atvejus, mažinti socialinio draudimo įmokų tarifus.
Švietimo srityje LPK siūlo bendradarbiauti su partneriais keliant paslaugų kokybę, sukurti skatinantį pameistrystės įgyvendinimo modelį, optimizuoti profesinio mokymo įstaigų tinklą, konsoliduoti aukštojo mokslo institucijų tinklą.
Taip pat LPK siūlo leisti įmonėms įtraukti bet kokias prekes ir paslaugas į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną. Toks reguliavimas esą taptų ekonomine paskata pirkėjui vykdyti legalius prekių ir paslaugų pirkimus įmonių vardu bei mažintų „šešėlinę“ ekonomiką.
LPK tikėtųsi mažesnės biurokratinės ir administracinės naštos, paskatų inovacijoms.
LPK pernai Vyriausybei išskyrė 10 svarbiausių darbų, kuriuos įgyvendinus būtų užtikrintas Lietuvos ekonomikos konkurencingumas. LPK ragino skirti daugiau dėmesio švietimui ir mokslui, demografinėms problemoms, ekonomikai, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, atsakingai įgyvendinti finansų politiką, mažinti atskirti tarp regionų ir kt.
