Kaip pagalba verslui pasiūlyti mokestiniai atidėjimai skirtingose institucijose galios skirtingą laikotarpį. VMI nukentėjusioms įmonėms automatiškai atidėjo nesumokėtus mokesčius iki ekstremalios situacijos pabaigos, o „Sodra“ jau po dviejų mėnesių vėl pradės rinkti įmokas.
Svarbesni mokesčiai?
Vieni mokesčiai svarbesni už kitus? Į tokį iškilusį rebusą dėmesį atkreipė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Darius Buta, kai pastebėjo, kad atidėtus mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir „Sodrai“ įmonės turės pradėti mokėti skirtingu metu.
„Štai „Sodrai“ įmokas jau reikia pradėti mokėti pasibaigus karantinui. Jei negali sumokėti, reikia rašyti prašymą. O VMI mokesčius galima bus sumokėti po ekstremalios situacijos pabaigos, kuri dar nepaskelbta.
Tikrai negalvojau, kad mokesčius „Sodrai“ ir mokesčius VMI reikės pradėti mokėti skirtingu laiku. Kuo „Sodros“ mokesčiai svarbesni nei visokie gyventojų pajamų ar pridėtinės vertės ir negali palaukti ekstremalios situacijos pabaigos?“ – stebėjosi D.Buta.
Iš įmokų išmoka pensijas
Kaip 15min informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė, „Sodra“ vadovaujasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, kuriame kalbama apie įmokų atidėjimą karantino metu ir dar 2 mėnesius po karantino.
„Taip yra dėl to, kad „Sodros“ mokamos išmokos – pensijos, nedarbo išmokos, vaiko priežiūros ir kitos – yra tiesiogiai susijusios su įmokomis, todėl taip siekiama užtikrinti, kad socialinio draudimo sistema veiktų tvariai“, – kodėl „Sodra“ įmokas pradės rinktis anksčiau už VMI, aiškino E.Samoškaitė.
„Sodros“ mokamos išmokos – pensijos, nedarbo išmokos ir kitos – yra tiesiogiai susijusios su įmokomis, – aiškino E.Samoškaitė.
Karantino metu įmonės, įtrauktos į VMI sudarytą nuo COVID-19 nukentėjusių bendrovių sąrašą, galėjo nemokėti įmokų „Sodrai“, tačiau pasibaigus karantinui šie verslai turi du pasirinkimus.
„Per 2 mėnesius reikės arba sumokėti karantino metu nemokėtas įmokas, arba supaprastinta tvarka paprašyti atidėti šių įmokų mokėjimą vėlesniam metui. Atidėti galima tiek karantino meto, tiek dviejų po jo ėjusių mėnesių įmokas“, – pasirinkimo galimybes pristatė E.Samoškaitė.
Per 2 mėnesius reikės arba sumokėti karantino metu nemokėtas įmokas, arba supaprastinta tvarka paprašyti atidėti šių įmokų mokėjimą vėlesniam metui, – sakė E.Samoškaitė.
Paprašius atidėti įmokas nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms nereikia pagrįsti savo mokumo, joms neskaičiuojamos palūkanos, galutinis įsipareigojimų įvykdymo terminas gali siekti ir 5 metus. Pavėlavus pateikti prašymą įmokos galės būti atidėtos, tačiau įprastomis sąlygomis – reikalaujama pagrįsti mokumą bei taikomos palūkanos.
Pasibaigus karantinui privilegijų neliks ir įmonėms, kurios turėjo sunkumų, bet nebuvo įtrauktos į VMI sudarytą nukentėjusių nuo COVID-19 bendrovių sąrašą: jei tokios įmonės per karantiną nemokėjo įmokų, „Sodra“ joms netaikė jokių sankcijų, tačiau dabar šios lengvatos nebeliks. Tiesa, šios įmonės kaip ir iki karantino paskelbimo, taip pat gali prašyti įmokas atidėti įprasta tvarka.
Susidariusi painiava
VMI prie karantino neprisiriša ir savo pozicijos nekeičia. Kaip ir anksčiau, ši institucija skelbia, kad mokesčių mokėtojai, kurie yra įtraukti į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos automatiškai, be prašymo, atleidžiami nuo delspinigių ir nevykdomas jų mokesčių išieškojimas.
„Po ekstremalios situacijos pabaigos (o ne karantino pabaigos) šios įmonės mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai be palūkanų sudaryti turės du mėnesius“, – rašoma VMI atsakyme 15min.
„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis 15min aiškino, kad institucijos bendradarbiauja, tačiau jų įmokų ir mokesčių atidėjimo tvarkos skiriasi.
Pasak jo, „Sodra“ su VMI bendradarbiauja taikydama mokestinių lengvatų priemones verslui – neskaičiuoja įmonių skolų ir netaiko sankcijų įmonėms, kurios įtrauktos į VMI COVID-19 paveiktų įmonių sąrašą.
Kitos įmonės dėl sankcijų netaikymo taip pat galėjo kreiptis vieno langelio principu į VMI ir tokie prašymai tuo pačiu pasiekė ir „Sodrą“.
Tačiau, kaip ir iki šiol, įmokas „Sodrai“ ir mokesčius VMI draudėjai mokėjo atskirai.
„Įsipareigojimų dydis, kaip ir pačių įmokų ir mokesčių mokėjimo bei atidėjimo „Sodrai“ ir VMI tvarka skiriasi, todėl sprendimus dėl įmokų atidėjimo kiekviena institucija priima atskirai“, – kodėl skiriasi tvarka, komentavo J.Miskis.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas D.Buta 15min tvirtino esantis nustebęs, kodėl skiriasi mokesčių mokėjimo tvarka dviejose institucijose, ir pridūrė, kad geroji mokesčių administravimo praktika, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos aiškiai sako, kad mokesčių sumokėjimo tvarka turi būti aiški, suprantama ir lengva.
„Tai skatina įmones išeiti iš pilkosios zonos, mokesčius mokėti laiku ir tinkamai. Kuo daugiau įvairių tvarkų, sudėtingesnis mokesčių sumokėjimas, tuo didesnė rizika, kad pilkoji zona plėsis, o mokesčių mokėtojai, turintys galimybę sumokėti, tačiau pasiklydę tvarkose, prieš savo valią tampa pažeidėjais“, – painios tvarkos riziką pabrėžė D.Buta.
Iš „Sodros“ – prieštaringa informacija
Verslininkai piktinasi, kad dar kovą ir balandį „Sodra“ teikė visai kitą informaciją negu dabar.
Darbo saugos priemonėmis prekiaujančios įmonės „DSP Plius“ vadovė Irma Spudienė 15min apgailestavo, kad valstybės institucijų pateikiama informacija nuolat kinta ir tokiu būdu įmonės klaidinamos.
Balandžio 1 dieną įmonė iš „Sodros“ gavo raštą, kuriame teigiama, kad priverstinis nesumokėtų įmokų skolos išieškojimas nebus taikomas nuo kovo 16 dienos iki Lietuvoje paskelbtos ekstremalios situacijos pabaigos.
O pasibaigus ekstremaliai situacijai įsiskolinimą, kuriam nebuvo taikomas priverstinis išieškojimas, reikia sumokėti per du mėnesius ar kreiptis dėl įsiskolinimo atidėjimo.
Be to, rašte buvo nurodyta, kad prašymų dėl mokesčių atidėjimo pateikimui taikomas „vieno langelio“ principas – vienas VMI ir „Sodrai“ adresuotas prašymas turi būti pateikiamas per VMI sistemą.
Panašius laiškus gavo ir daugelis kitų įmonių. Viename jų rašoma: „Nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius po jos Jums automatiškai, be prašymo, nebus skaičiuojami VMI ir „Sodra“ administruojamų mokesčių delspinigiai, taip pat nebus inicijuoti nauji mokesčių išieškojimo veiksmai.“
„Mes esame klaidinami, nes buvo skelbta, kad dėl mokesčių atidėjimo užtenka vieno prašymo – ne dviejų. Be to, „Sodra“ pranešė apie mokesčių atidėjimą iki ekstremalios situacijos pabaigos. Suprantu, kad nesurenka pinigų „Sodra“, bet ir mums sunku. Valstybinių institucijų nesusikalbėjimas yra absurdas“, – piktinosi I.Spudienė.
Suprantu, kad nesurenka pinigų „Sodra“, bet ir mums sunku, – apgailestavo verslininkė.
„Sodros“ atstovai tikino, kad nesusipratimas kilo dėl noro greičiau padėti verslui – žinutės, informuojančios apie mokesčių atidėjimą iki ekstremalios situacijos pabaigos, buvo išplatintos anksčiau negu priimtos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, kuriomis prisirišta prie karantino pabaigos.
Prieštaringa informacija dėl mokesčių mokėjimo – ne vienintelis nesusikalbėjimo tarp institucijų pavyzdys. „DSP Plius“ vadovė prisiminė ir kitų atvejų – Visuomenės sveikatos centras liepia darbdaviams kasdien matuoti darbuotojų kūno temperatūrą, o Darbo inspekcija prieštarauja, kad negalima.
„Mes sutrikę – kiekvieną savaitę pavargome nuo ekstremalios situacijos vadovo pasisakymų, nes vieną dieną kas nors privaloma, kitą – jau tik rekomendacija“, – informacijos sklaidos problemą įžvelgia verslininkė ir pridūrė, kad nuolatinis stresas atsiliepė ir sveikatai.
Mokesčių atidėjimai – vis dar reikalingi
Verslininkai sako, kad, net ir pasibaigus karantinui, verslui parama dar reikalinga, taigi reikalingi ir mokesčių atidėjimai.
Pasak I.Spudienės, praėjo dar tik trys mėnesiai nuo pandemijos pradžios, tad įmonės dar nesuspėjo atsistoti ant kojų. „DSP Plius“ prekyba įprastomis darbo saugos priemonėmis dar nėra atsigavusi, šimtai tūkstančių eurų, išleisti prekėms, kurios sukrautos sandėliuose, užšaldyti.
„Tiekėjams mokame iš anksto, jie pasakė, kad tokia padėtis tęsis metus ar pusantrų, o čia tik trys mėnesiai praėjo. Mes neneigiame ir sumokėsime, bet norime išdėstymo bent pusei metų, nes mums trūksta apyvartinių lėšų. Džiaugiuosi, kad valstybė prisideda, pirmą kartą prisideda, bet nesibaigė ekstremali situacija, sunkiau juda prekės iš užsienio“, – skundėsi I.Spudienė.
D.Buta priduria, kad nors įmonių situacijos labai skirtingos, apyvartinių lėšų po trijų mėnesių karantino trūksta vos ne visiems verslams.
Blogiausia, kad yra nesusikalbėjimas, ir nežinome, kaip elgtis, – apgailestavo I.Spudienė.
Verslininkai apibendrina, kad blogiausia šioje situacijoje, kad įmonės nebežino, kaip iš tiesų turėtų elgtis ir kuriais iš „Sodros“ siunčiamų laiškų reikėtų vadovautis.
„Blogiausia, kad yra nesusikalbėjimas, ir nežinome, kaip elgtis“, – apgailestavo I.Spudienė.
