„Yra du principai pagal kuriuos perkama. Tai ekonominis naudingumas ir žemiausia kaina. Jei taikomas pastarasis kriterijus, tai konkuruojama būtent kaina. Verslininkas supranta, jog turi pateikti produktą, kuris turi atitikti minimalius reikalavimus. Kiek galima prastesnės kokybės ir už kuo mažesnę savikainą. O tai yra tiesioginis šešėlio skatinimas. Kas gali pasiūlyti mažiausią kainą? Tie, kurie turi mažiausias sąnaudas. Tie, kurie moka algas vokeliuose ir išvengia mokesčių“, – teigė V.Sutkus.
Lietuva išsiskiria
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo atidarymas Prezidentūroje |
Pasak konfederacijos vadovo Lietuvos praktika skiriasi nuo Europos Sąjungos šalių patirties. „Lietuvoje virš 90 proc. viešųjų pirkimų vyksta renkantis mažiausios kainos kriterijumi. Europoje yra priešingai. Virš 70 proc. perkama remiantis ekonominio naudingo principu. Nėra prasmės visko pirkti remiantis ekonominio naudingumo kriterijumi, nes yra standartinės prekės, kurios tikrai gali konkuruoti kaina. Kaip antai kuras arba kanceliarinės prekės“, – sakė verslininkas.
Pasak V.Sutkaus, remiantis tik kaina netikslinga pirkti statybos, informacinių technologijų paslaugas, ką sudėtinga objektyviai pamatuoti. „Dėl to gaunasi didžiuliai konkursinių reikalavimų aprašymai. Prasideda įtarinėjimai, jog tos sąlygos pritaikytos vienam ar keliems tiekėjams“, – sakė jis.
Prasilenkia su logika
Konfederacijos vadovo teigimu verslas kaip ir žmonės vadovaujasi sveika ūkiška logika: „Juk ir mes, kai einame į parduotuvę, neperkame pačio pigiausio produkto. Žiūrim ir į kokybę. Verslas visada vertina kainos ir kokybės santykį, o ne tik kainą“.
V.Suktus atkreipė dėmesį į tai, jog remiantis tik mažiausia kaina konkursuose atveriamas kelia sukčiavimui. „Rasime daug centrinės arba rytų Europos šalių, kur statybos ar kelių tiesimo bendrovės konkursuose dalyvauja su bet kokia kaina. Jau teikdamos pasiūlymą jos žino, jog už tą kainą negalės atlikti darbų. Jie laimi konkursus, pradeda darbus, o vėliau išsireikalauja daugiau pinigų, nes kitaip bus nebaigti projektai“, – teigė verslininkas.
Pirks centralizuotai
Sausio viduryje Seimas priėmė įstatymą įpareigojantį nuo 2014 m. organizuojant viešuosius pirkimus naudotis Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) paslaugomis, kai tai įmanoma.
„Svarbu ne per kur pirkti, o kokiais principais. Jeigu vėl bus vadovaujamasi standartizuotu žemiausios kainos kriterijumi, tai situacija nesikeis“, – prognozavo V. Sutkus.
CPO direktorė Jurgita Kuklierienė teigė, jog toks pirkimo būdas pasiteisino. Pasak jos ženkliai išaugo centralizuotų viešųjų pirkimų apimtys (2009 m. jos sudarė 16,9 mln. Lt., 2010 m. – 49,7 mln. Lt, 2011 m. – 171,9 mln. Lt) ir perkančiųjų organizacijų, kurios naudojasi centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu, skaičius. Remiantis atliktais skaičiavimais, dėl vykdomų pirkimų per CPO, finansinė nauda valstybei 2009 m. sudarė 0,57 mln. Lt., 2010 m. – 3,12 mln. Lt, 2011 m. – 4,77 mln. Lt.
Remiantis mažiausios kainos kriterijumi centralizuotai perkami vaistai, ryšio paslaugos, degalai talpyklose, kanceliarinės prekės, kompiuterinė technika ir kitos standartizuotos prekės ir paslaugos.
„Mano nuomone, ekonominio naudingumo kriterijus yra pažangesnis ir jis turėtų būti kuo plačiau taikomas, tačiau pažymėtina, kad tai yra sudėtingesnis būdas vykdyti pirkimus, todėl dažnai pasirenkamas lengvesnis kelias taikant žemiausios kainos kriterijų“, – sakė J.Kuklierienė.
Lengviausias kelias
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Žydrūnas Plytnikas |
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas pripažįsta, jog pirkimų organizatoriai per dažnai naudoja žemiausios kainos kriterijų, tokiu būdu bandydamos išvengti atsakomybės dėl savo sprendimų.„Iš tiesų žemiausios kainos kriterijus yra paplitęs, bet tai sprendžia perkančiosios organizacijos. Tarnyba jų įpareigoti negali. Tačiau mūsų tarnyba jau kelinti metai siūlo sudėtingesniuose projektuose naudoti ekonominio naudingumo kriterijus ir apsibrėžti kokios prekės reikia, o ne rinktis kokią siūlo“, – sakė tarnybos vadovas.
Ž.Plytniko teigimu kai kuriais atvejais žemiausios kainos kriterijus iš viso neturėtų būti taikomas. „Kai kalbame apie projektus, kurie reikalauja intelektinės nuosavybės įdėjimų mažiausios kainos kriterijus iš viso negalimas. Tačiau perkančiosios organizacijos renkasi šį būdą, nes jis daug paprastesnis. Pateikia kainą ir nereikia sukti galvos, vertinti kriterijus, kurių nustatymas yra papildomas darbas komisijoms. Todėl jos vengia tos atsakomybės“, – sakė pašnekovas.