Pranešimo autoriai rašo, kad šie metai yra rimtų iššūkių laikas, per kurį turėsime ne tik atsitiesti po pandemijos, bet ir pasinaudoti nūdienos transformacijos galimybėmis. Vykstant globaliems struktūriniams pokyčiams, Lietuva turi būti jau dabar pasirengusi dalyvauti perkeliant gamybos bei logistikos grandines iš Azijos link Europos.
„Reinvestuojamojo pelno neapmokestinimas leistų Lietuvai pritraukti užsienio investicijų, o įmonėms – imtis būtino gamybos pajėgumų ir technologijų atnaujinimo. Verslui susiduriant su rimtu skolinimosi šaltinių trūkumu, investicijos iš nuosavų lėšų taps lemiamos šalies ūkio plėtrai bei tvarumui. Ypač svarbu pasivyti konkurencingumu mūsų kaimynes Estiją, Latviją, o dabar jau ir Lenkiją, kur apmokestinamas tik paskirstytas pelnas“, – rašoma pranešime.
Perėjimas prie skirstomojo pelno apmokestinimo, pasak pranešimo autorių, paskatintų visą Lietuvos ekonomiką atsiliepti į Vyriausybės iškeltą transformacijos link žaliosios, žiedinės ekonomikos ir skaitmenizavimo kursą. Akivaizdu, kad centralizuotas lėšų skirstymas pasirinktiems ūkio subjektams didelio masto transformacijos nepasieks ir socialinės bei regionų atskirties nesumažins. Galimybė visoms įmonėms pelną investuoti į technologinį atnaujinimą įgalintų transformaciją tiesiausiu ir greičiausiu keliu, leistų įgyvendinti ir vyriausybės užsibrėžtus tikslus kurti naujas darbo vietas, didinti darbo našumą ir pereiti prie aukštos pridėtinės vertės kūrimo.
„Prognozuojant valstybės biudžeto dinamiką į skaičiavimus būtina įtraukti ne tik laikinus biudžeto netekimus, bet ir investicijomis sukuriamas darbo vietas, didėsiantį darbo našumą, atlyginimus, taigi ir GPM, socialinių bei vartojimo mokesčių augimą. Tą patvirtina ir Estijos pavyzdys, kur mokesčių surinkimas pradėjo stabiliai augti, praėjus vos dvejiems metams po reformos, nors tuo pačiu metu buvo kasmet mažinami mokesčių tarifai. Pagerinus mokesčių sistemos konkurencingumą ir investicinę aplinką, Lietuva pritrauks naujų investicijų ir stabdys kapitalo nutekėjimą į patrauklesnių mokesčių šalis. Laikas pripažinti, kad įmonės atlieka socialinę žmonių įdarbinimo ir gerovės kūrimo funkciją, tad kiekvienas investuotas euras sumažina valstybės išlaidas bedarbiams išlaikyti, perkvalifikuoti, finansuoti socialinę paramą“, – pažymima pranešime.
Pranešimo autoriai kviečia jau dabar priimti sprendimus, kad ši mokesčių reforma įsigaliotų jau nuo 2022 m. pradžios. Be numatytos lengvatų peržiūros Lietuvos ūkiui reikalinga, kad būtų sistemiškai sprendžiama daugelis įsisenėjusių mokesčių problemų, kai įmonių veiklą apsunkina ar net pakerta teisės aktų kolizijos, poįstatyminių aktų kaitaliojimas bei prieštaringumas, įstatymų leidėjo valios siaurinimas įgyvendinant įstatymus.
Ar bus pasinaudota proveržio galimybėmis vardan mūsų visų ateities priklauso nuo to, kaip prie esminių pokyčių šiandien prisidės viešasis sektorius – naujosios vyriausybės inicijuojamu sisteminiu dereguliavimu bei valstybės funkcijų optimizavimu. Vardan šalies ekonomikos tvarumo ir konkurencingumo būtina užtikrinti, kad visose Lietuvos atstovavimo ES lygmenyse būtų vadovaujamasi tvirta politine nuostata nuosekliai ir drąsiai ginti šalies ekonomikos interesus.
„Suprasdami, kad užsitęsusi pandemija ir jos sukelti iššūkiai buvo pagrindinis Vyriausybės rūpestis, visgi raginame neatidėlioti tvariam ekonomikos augimui ir šalies pažangai būtinų sprendimų. Tikimės, kad šie darbai artimiausiu metu taps vyriausybės prioritetu ir esame pasiruošę bendradarbiauti įgyvendinant Lietuvos ekonomikai ir žmonių gerovei būtinus pokyčius. Tai pasitarnautų ir pamatiniam vyriausybės siekiui – atkurti pagarbą ir pasitikėjimą tarp piliečių ir valdžios. Lietuvos ūkis šiandien priklauso nuo jūsų ryžto įgalinti mūsų visų proveržį“, – rašoma pranešime.
