Verslo ekspedicijos į tolimas Azijos šalis dar nėra dažnas reiškinys, tačiau jau kitais metais grupė verslo atstovų vyks į Indoneziją, kurioje megs pažintį su vietos lyderiais, dalyvaus forume ir keliaudami perkraus savo mąstymą.
Kaip teigia viena iš ekspedicijos rengėjų, Harmoningos asmenybės instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė, kelionė skirta lyderiams, kurie ieško strateginių galimybių verslui, nebijo laužyti stereotipų ir siekia permąstyti savąjį „Aš“ bei savo veiklos identitetą.
Būtų neprotinga nepasinaudoti
Bet kodėl Indonezija, kuri lietuviams pažįstama nebent tik kaip turizmo taškas, poilsio salose oazė? Šalis, pasirodo, pasitaikė pakankamai atsitiktinai. „Dar prieš dvejus metus neplanavau jokių veiklų Indonezijoje, mano verslas nebuvo su tuo susijęs. Tačiau dabar po keturių išvykimų turiu du embrioninius projektus“, – sako instituto įkūrėja. Vienas jų – Indonezijos moksleiviai važiuotų studijuoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, jau pasirašytos sutartis su VDU ir KTU. Keletas studentų jau buvo atvykę į Lietuvą.
Kuo išskirtinė Indonezija, kuo ji gali būti įdomi Lietuvos verslo lyderiams? Pašnekovė pirmiausia pasiūlo pažvelgti į demografijos žemėlapį – Indonezijoje jaunimas ir vaikai dominuoja tarp gyventojų. Be to, yra sričių, kuriomis būtų neprotinga nepasinaudoti.
„Indonezija nemėgsta kinų, nors dauguma verslų yra kinų rankose. Tarp Singapūro ir Indonezijos santykiai irgi ne itin šilti, o štai amerikiečiai pabodę, todėl Indonezija su didele viltimi žiūri į Europą. Dabar kaip tik puiki proga Europos verslininkams veržtis į tą rinką, o Lietuva gali būti tiltas tarp Europos ir Indonezijos, esame maži ir lankstūs“, – sako Harmoningos asmenybės instituto įkūrėja Rasa Baltė-Balčiūnienė.
Rekomendacijos ir pažintys – svarbiausia
Tačiau kodėl būtent Indonezija? Tai buvo atsitiktinumas, sako pašnekovė. „Kai pirmą kartą mes rengėme tarptautinę konferenciją Baikale, užsimezgė ryšiai su vieno Indonezijos regiono gubernatorius. Prasidėjo vizitai į šią šalį ir tokia proga jau nebuvo galima nepasinaudoti, todėl kita tarptautinė konferencija bus rengiama būtent Indonezijoje“, – teigia ji.
Kam gali būti įdomi Indonezija? Tai ryšių šalis, kur viskas vyksta tik su rekomendacijomis ir pažintimis. Ten mainai pagal principą gaminu-eksportuoju-parduodu negalioja, todėl reikia asmeninio ryšio. „Todėl būtent tokios verslo galimybių ekspedicijos gali tuos ryšius užmegzti. Jos tikslas – neformalus Indonezijoje veikiančių Lietuvos verslininkų klasteris arba hub'as. Turėtume mes, lietuviai, padėti vieni kitiems atrasti tuos ryšius“, – kalbėjo Rasa Baltė-Balčiūnienė.
Bet vis tik kodėl europiečiams sunku patekti į jų rinką? Indonezijos žmogui svarbiausia – gera būsena, europiečiui – verslo reikalai, sako Rasa, todėl nieko keista, kad jei Indonezijos verslininkas pažadės veikti kartu, tačiau nereiškia, kad iškart pasirašys. Europiečiai gyvenime užduoda sau plėtros klausimą, o indoneziečiai gyvenimą įvertina pagal tai, kaip jiems pavyko pasiekti laimę, kiek laiko prabuvo geroje būsenoje.
Programa – ieškantiems
Kokiems žmonėms galėtų būti įdomi ši verslo misija? Vienas tipas – galvojantys apie naujas investicijas, paiešką. Kitas – ieškantiems skirtingų regionų, nors tai nebus turistinė kelionė, bet visa ekspedicija su programa paremta santykiais su vietos bendruomene. Norintys persikrauti – dar viena žmonių grupė, kuriai gali būti įdomi ši verslo ekspedicija.
Tai tarsi kelionė laiku, o konferencijos tema – Identiškumas skaitmeninėje epochoje. Verslininkams bus daugiau įžvalgų, kaip atrasti vietą versle žmogiškumui. Retritas lauks ekspecidicijos pabaigoje.
Investuotojas M.Kandziarauskas: ekonomika auga greičiau ten
Į verslo ekspediciją trauksiantis investuotojas, verslininkas Martynas Kandziarauskas sako, kad kiekvienam tokios mažos šalies kaip Lietuva verslui turi būti svarbu ieškoti galimybių plėstis, ieškoti alternatyvių rinkų. „Indonezijos rinka yra milžiniška, o ekonomika auga greičiau nei Europos. Jei nori megzti ryšius Indonezijoje, reikia santykio veidas į veidą – tik taip gali tikėtis sėkmės“, – pasakojo M.Kandziarauskas. Kokie jo asmeniniai lūkesčiai šioje Pietryčių Azijos šalyje? „Važiuoju pajausti tą rinką, jei startup'as galėtų plėstis – kodėl to nepadarius Indonezijoje? Bet pirmiausia reikia rasti vietos partnerių“, – sako investuotojas.
Ar neišgąsdins lietuvių investuotojų atstumas? M.Kandziarausko manymu, pasaulis tiek susitraukęs, kad atstumai jau nedaro jokios reikšmės verslo sėkmei – svarbiausia jausto to krašto ritmą, kultūrą, santykius.
Rasa Baltė-Balčiūnienė pastebėjo, kad indoneziečiai ieško ryšių, nori bendradarbiauti su lietuviais, kitokių idėjų pamatyti. Beje, Lietuva šioje šalyje planuoja atidaryti ambasadą, o tai bus dar didesnis postūmis bendriems verslo santykiams, mano pašnekovė.
Jiems reikia to, ką mes gaminame geriausiai
Ekonomistas Paulius Kunčinas gali konkrečiai išvardinti, kokiose srityse lietuviai turi daugiausiai šansų patekti į Indonezijos rinką. Jis taip pat akcentavo greitą ekonomikos augimą. „Labiausiai auga vartojimas tų produktų, kurių gamyba mes esame stiprūs, pavyzdžiui, pieno produktais. Ten karvių iš esmės neįmanoma auginti, o pieno produktų pasiūla yra didelė, ir ji vis auga“, – teigė ekonomistas.
Arba Indonezija negali pasigirti grūdų derliais, tačiau poreikis, vartojimas auga. „Tad ir šie produktai būtų paklausūs. Iš esmės tai neatrasta rinka lietuviams, tėra kelios Lietuvos kompanijos, dirbančios ten“, – pastebėjo P.Kunčinas, pridūręs, kad Indonezijos verslas pozityviai nusiteikęs į eksportuotojus iš Europos.
Šioje šalyje jau buvo keletas politinių vizitų iš Lietuvos – lankėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministrai, tad, P.Kunčino manymu, pagrindas jau padėtas. Ambasadą, pasak jo, tiesiog privaloma turėti Indonezijoje, nes dabar artimiausia diplomatinė atstovė tik Japonijoje, ir dėl to kyla tam tikrų sunkumų mezgant santykius. Beje, veterinacijos specialistai iš Indonezijos jau lankėsi Lietuvoje.
Prireiks ir kantrybės
Ką reiktų daryti lietuviams, norintiems įsiveržti į Indonezijos rinką? P.Kunčinas nedvejodamas turi atsakymą – reikia ten jau būti penkerius metus, užmegzti santykius su vietos gubernatoriais.
Kultūriniai skirtumai? „Jie siekia ilgalaikių santykių, tad reikia kantrybės, pagarbos jų kultūrai – jie nemėgsta to mums pažįstamo anglosaksiško stiliaus, kai po derybų iškart einama pasirašyti kontraktą. Jiems svarbus pasitikėjimas. Bet jei jį įgauni – tikrai neapgaus. Nesu girdėjęs, kad atsiskaitymai vėluotų“, – sakė ekonomistas.
Tačiau rinkos dydis yra didžiausias jaukas – vidutinė klasė Indonezijoje, pasak P.Kunčino, prilygsta visai Vokietijai. Šalis orientuota į naujoves, o taip pat ir į vakarietišką vartojimo kultūrą. „Be vizitų į šią šalį iš esmės neįmanoma pradėti ten verslo, nebent prekiauji žaliavomis. Tad mano patarimas – vykti, ir dar nusiųsti prieš tai produktų pavyzdžius“, – tikino ekonomistas.
