Lietuvos laisvosios rinkos instituto kvietimu Vilniuje viešėjęs M.Sidwellas po pažinties su verslininku, „GetJar“ įkūrėju Ilja Laursu teigė, kad Londonas turėtų ko pasimokyti iš šios sėkmės istorijos.
Rizikingas projektas
Šiandieninė žiniasklaidos rinka sudėtinga ir jau niekas tikrai nebežino kaip uždirbti pinigus, kaip išmokėti žurnalistams atlyginimus ir kartu pateikti skaitytojams aktualias naujienas.
Redaktorius neslepia, kad 2005-aisiais Londone startavęs nemokamas verslo ir finansų aktualijų laikraštis „City A.M.“ buvo radikalus ir rizikingas verslo planas. Bet būtent tai, anot jo, ir yra pagrindinė verslininko užduotis ir iššūkis: surasti ir pasiūlyti ekonomišką būdą žmonėms gauti tai, ko jie nori, ir tai, ko jiems reikia.
„Mes ne tik rašome apie verslą, bet ir patys esame verslininkai – šiandieninė žiniasklaidos rinka sudėtinga ir jau niekas tikrai nebežino kaip uždirbti pinigus, kaip išmokėti žurnalistams atlyginimus ir kartu pateikti skaitytojams aktualias naujienas. Taigi mes ieškojome būdų, kaip visa tai suderinti, ir nusprendėme leisti nemokamą laikraštį. Ir ne bet kokį – o aukštos kokybės, nors dažniausiai nemokami laikraščiai yra „lengvo“ turinio. Mes rizikavome, o žmonėms reikėjo laiko priprasti ir patikėti, kad ir nemokama spauda gali būti kokybiška“, – teigia M.Sidwellas.
Įkvepia realybės šou
M.Sidwellas įsitikinęs, kad tokie realybės šou kaip britiškasis „Dragons' Den“, kuriame dalyviai pristato verslo idėjas potencialiems investuotojams, atveria verslo virtuvę plačiajai visuomenei. „Kiti sakys, tai tik televizijos šou, tačiau aš manau, kad jie iš esmės gali pakeisti situaciją – ir pakeisti ją į gera“, – sako jis.
„Kai žmonės pamato, kad laidų dalyviai yra tokie patys, kaip ir jie, tai padrąsina juos pačius imtis verslo“, – teigia redaktorius.
Anot jo, žiniasklaida ir socialinės medijos prisideda ir prie teigiamo jaunimo požiūrio į verslą, ir tarp jaunimo yra daug puikių to pavyzdžių. Viena naujausių britų sensacijų – 17-metis Nickas D'Aloisio, sukūręs išmaniųjų telefonų naujienų programėlę „Summly“. Šiemet iš jaunuolio programėlę už 30 milijonų dolerių, kaip skelbiama, nupirko „Yahoo“.
„Vis tik kartais susidaro įspūdis, kad jaunimas mato tik vieną medalio pusę. Siekia pradėti savo verslą dėl lengvesnio gyvenimo, dėl darbo „be direktoriaus“. Tačiau man įdomu kas nutinka, kai jie sužino, kad iš tiesų reikia daug ir sunkiai dirbti? Taigi teigiamas požiūris į verslą yra gera pradžia, bet reikia daug daugiau“, – teigia M.Sidwellas ir priduria, kad pats per parą dirba apie 12 valandų.
Krizė paskatino verslumą
2008-aisiais prasidėjusi ekonominė krizė labiausiai paveikė bankų sektorių, tačiau, anot pašnekovo, britams ji žemės iš po kojų neišmušė ir dėl jos požiūris į verslininkus bei pasitikėjimas jais nei pablogėjo, nei pagerėjo. „Žvelgiant iš valdžios pozicijų – imta atsargiau vertinti tuos, kurie stengiasi užsidirbti patys. Tiesiog prasta ekonominė situacija lėmė tai, kad dabar Vyriausybė linkusi ieškoti mokesčių visur, kur tik įmanoma“, – teigia pašnekovas.
Būti verslininku iš tiesų yra rizikinga, todėl svarbu nesėkmes priimti natūraliai.
Vis tik, pastebi redaktorius, krizė atnešė ir teigiamų poslinkių: „Krizės metu net padaugėjo įkuriamų verslų. Viena to priežasčių, kad daug žmonių neteko darbo, todėl turėjo ieškoti kitų būdų, kaip išgyventi. Taip atsirado „priverstiniai“ verslininkai – būtent krizė žmones paskatino kurti savus, nors ir nedidelius verslus“.
Verslo pradžia – tai tik pirmas žingsnis tikslo link, tačiau jis kartu yra ir vienas iš svarbiausių. Pašnekovo teigimu, sąlygos verslo pradžiai Jungtinėje Karalystėje yra pakankamai geros. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad administracinė našta, laikas, kurį sugaišta verslininkas per savaitę pildydamas dokumentus, lyginant su JAV, Vokietija ar Prancūzija, Didžiojoje Britanijoje yra žemiausias, t. y. apie valandą su puse.
„Aišku, visada galima norėti daugiau – ir geresnių sąlygų, ir žmonių aktyvumo. Nors Europos kontekste Jungtinė Karalystė atrodo pakankamai gerai, tačiau JAV, kur sąlygos verslui panašios, dvigubai daugiau žmonių norėtų imtis verslo. Taigi ten noras būti savo gyvenimo šeimininku ir pačiam užsidirbti tiesiog daug stipresnis ir tai jau kultūros dalykas“, – teigia M.Sidwellas.
Nesėkmės grūdina
Siekiant suvokti verslo prigimtį, mokantis verslo ypač svarbų vaidmenį atlieka klasteriai. Anot M.Sidwello, JAV įsikūręs Silicio slėnis yra vienas geriausių to pavyzdžių – būnant vienoje vietoje galima daug efektyviau mokytis iš savo ir kitų sėkmių ir nesėkmių.
„Silicio slėnis yra ta vieta, kur visi iš anksto būna nusiteikę klysti, klysti ir vėl klysti. Ir dėl to nesijaučia blogai. O tai labai svarbu. Būti verslininku iš tiesų yra rizikinga, todėl svarbu nesėkmes priimti natūraliai. Nesėkmė yra informacija. Juk kiekvieną kartą sužinome, kas būtent mums nepavyko, o tai yra beveik taip pat naudinga, kaip ir žinoti, kas iš tikrųjų yra sėkminga“, – pasakoja M.Sidwellas.
Pašnekovas patikina, kad britai puikiai tvarkosi su nesėkmėmis, bet priduria, kad kiek blogiau – su sėkme: „Kai pradedi uždirbti milijonus, į tave jau žiūri įtariai“.
Gilios verslo tradicijos
Gilios Didžiosios Britanijos verslo tradicijos turi įtakos tiek požiūriui į verslą, tiek ir padeda kurti naujus verslus, sutinka M.Sidwellas. Tačiau, jo nuomone, istorija yra per daug primiršta, nors garbingi laikai buvo ne taip jau seniai.
Šiais laikais verslas dažnai yra gyvenimo būdo pasirinkimas, žmonės tai daro tiesiog, kad būtų įdomiau ar, kad pažaistų išradėjus, bet ne tam, kad pradėtų kažką didelio.
„Didžioji Britanija turi gilias verslo tradicijas. Vien ko vertas XIX a., tarptautinė prekyba ir tokios istorinės asmenybės kaip Johnas Brightas ir Richardas Cobdenas. Jie sukėlė masinį judėjimą už laisvą tarptautinę prekybą ir konkurenciją, kuri, jų manymu, būtų sumažinusi būtiniausių maisto produktų kainas karalystėje (red. past. – tuo metu valstybė įstatymais ribojo pigesnės užsienio grūdinių kultūrų augintojų produkcijos patekimą į vidinę karalystės rinką, vietiniai grūdinių kultūrų augintojai konkuravo tik karalystės viduje). Tai neįtikėtina istorija – tačiau tik tuo atveju, jei kaip aš, žinai apie tai“, – sako M.Sidwellas.
Pašnekovo nuomone, dabar Jungtinėje Karalystėje auga priklausomybė paramai ir subsidijoms. „Tai tiesiog „išsunkė“ iniciatyvą ir verslininkystės dvasią tuose Jungtinės Karalystės regionuose, kurie kažkada buvo karštieji ekonomikos, prekybos ir verslo taškai“, – mano M.Sidwellas.
Kai ieškoma būdų pažadinti verslumą, anot redaktoriaus, naudinga apsižiūrėti, ką turi savo istorijoje ir kultūroje: „Mūsų – britų – kultūra pripažįsta ir vertina išradimus ir išradėjus. Britų visuomenė verslininkus mato kaip kad Jamesą Dysoną, kuris sukūrė dulkių siurblius be maišelių (red. past. – Jamesas Dysonas, industrinio dizaino specialistas, britų išradėjas, verslininkas). Žmonės mato jį kaip žmogų, kuris savo sandėliuke sukonstravo 250 dulkių siurblių, kol pagaliau jam pavyko“. Tokie gyvi įvaizdžiai, anot pašnekovo, Anglijoje ypač prisideda prie palankaus požiūrio į verslininkus ir jų darbą.
Trūksta ambicijų
M.Sidwello nuomone, žmones dažnai į verslą vilioja galimybė būti savo gyvenimo šeimininkais. „Būti savo laimės kalviu – gerai. Tačiau šiais laikais verslas dažnai yra gyvenimo būdo pasirinkimas, žmonės tai daro tiesiog, kad būtų įdomiau ar tiesiog, kad pažaistų išradėjus, bet ne tam, kad pradėtų kažką didelio. Dabar verslininkams dažnai trūksta ambicijų“, – pastebi pašnekovas.
Baigdamas pokalbį M.Sidwellas pabrėžė, kad verslas yra įmanomas tik turint inovatyvių ir įdomių idėjų bei įdedant labai daug darbo tam, kad tos idėjos būtų įgyvendintos.
„Džiaugiuosi Lietuvoje sutikęs Ilja Laursą. Tikiuosi „City A.M.“ žurnalistams pavyks su juo susisiekti ir paimti interviu. Nes, kaip jau minėjau, šiandieniniam verslui trūksta žmonių su tikromis ambicijomis, ne tik pradėti verslą, bet pradėti kažką didelio. Londonas tikrai turėtų ko pasimokyti iš Jljos Laurso, ir tai puiki sėkmės istorija“, – teigia redaktorius.
