Organizacijos dėl šio įstatymo pakeitimo kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Seimo Kultūros ir Žmogaus teisių komitetus, atkreipdami dėmesį, kad dėl itin skubiai įvykdytų Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo projekto klausymų ir svarstymų Seimo komitetuose, nebuvo atsižvelgta į visus socialinių partnerių išsakytus argumentus ir nuogąstavimus, trūko laiko apgalvoti ir įvertinti visus naujo siūlomo reglamentavimo padarinius.
Verslo organizacijos atkreipia dėmesį, kad viešųjų asmenų rato išplėtimas automatiškai suponuotų tokių asmenų neturtinių teisių (įskaitant privatumo) skirtingą apsaugą. Labai platus viešųjų asmenų apibrėžimas sąlygotų neproporcingus tam tikrų asmenų teisių ribojimus. Dabar galiojantis teisinis reguliavimas yra pritaikytas viešiesiems asmenims, kurie savo padėtį visuomenėje išsikovoja būtent dėl visuomenės dėmesio, būdami labiau pastebimi, turi galimybę pasisakyti viešai, gali patys ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias. Tačiau tokios galimybės tikrai neturi visi, kuriuos ketinama pripažinti viešaisiais asmenimis.
Viešųjų pirkimų skaidrinimo problemos turėtų būti sprendžiamos (jei to siekiama) kitu būdu keičiant teisės aktus. Tam tikros visuomenei svarbios sritys yra reguliuojamos įstatymų išimtimis nepaisant to, viešieji ar neviešieji asmenys patenka į jų taikymą. Taigi įstatymų leidėjui sprendžiant, kad reikalinga riboti asmenų privataus gyvenimo apsaugą papildomai viešųjų pirkimų skaidrinimui užtikrinti, tai galėtų būti daroma įtvirtinant konkrečią išimtį.
Tokiu būdu nebūtų nepagrįstai išplečiamas viešųjų asmenų ratas su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, tačiau nustatyta konkreti viešojo intereso sritis, apie kurią visuomenė galėtų būti informuota, o asmenų privatumas ribojamas viešojo intereso sąskaitą. Ir šiuo atveju tai galiotų visiems asmenims, nepaisant to, ar jie vieši, ar ne. Kaip tai šiuo metu nustatyta įstatymų pažeidimų prevencijai ir viešinimui.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo siūlymą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai tampa viešaisiais asmenimis. Verslo organizacijų nuomone, ne visi tokiose darbo grupėse, komitetuose, komisijose ar tarybose dalyvaujantys ekspertai turėtų būti laikomi viešaisiais asmenimis, nes tai prieštarauja proporcingumo principui. Pastebėtina, kad toks reglamentavimas gali turėti ir priešingą poveikį – ekspertai nenorės dalyvauti darbo grupėse ir panašiuose formatuose, kadangi dėl to kyla neproporcingos pasekmės.
Dėl to verslas siūlo iš naujo atsakingai įvertinti siūlomas formuluotes ir tęsti diskusijas su socialiniais partneriais.
