Lėšos bus naudojamos padidinti ministerijos steigiamos bendrovės „Valstybės investicinis kapitalas“ finansinį turtą nuo 100 mln. eurų iki 100,2 mln. eurų.
100 mln. eurų sumą bendrovė kaip komanditorė privalės investuoti į fondą. Ministerija argumentuoja, kad kuriamos bendrovės akcinis kapitalas turėtų būti didesnis nei planuojamas įnašas į fondą.
„Bendrovė nuolatinių pajamų negaus mažiausiai metus (optimistinis scenarijus), o gal ir dvejus, todėl, visą įnašą investavus į fondą, nebus kaip padengti veiklos administravimo sąnaudų (valdybos atlygiui, vadovo darbo užmokesčiui, buhalterinėms, eksploatacinėms, vertybinių popierių leidimo tarpininkų paslaugoms įsigyti)“, – nurodoma Vyriausybės posėdžiui skirtuose dokumentuose.
Numatoma, kad fondas veiks kaip komanditinė ūkinė bendrija, kurią įsteigs „Valstybės investicinis kapitalas“ ir Finansų ministerijos bendrovė Valstybės investicijų valdymo agentūra. Pastaroji bus fondo valdytoja, jos įstatiniam kapitalui iš ministerijai numatytų valstybės biudžeto asignavimų ketinama skirti 1 mln. eurų.
Pirmasis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas pirmadienį sakė, kad fondas turėtų pradėti veikti vasaros pabaigoje.
„Vasaros pabaigoje jau tas fondas tikrai turėtų veikti pilnu pajėgumu“, – patikino L. Savickas.
Anksčiau skelbta, kad vidutiniam ir stambiam verslui skirtas fondas galėtų pradėti veikti birželį, o balandžio pradžioje, kai fondo iniciatyva buvo pristatyta ir sulaukė Vyriausybės pritarimo, buvo planuota, kad jis startuos balandžio 15 dieną.
Fondo steigimas pradedamas Europos Komisijai patvirtinus Lietuvos pagalbos verslui fondo planą. EK gegužę pritarė Lietuvos valstybės pagalbos schemai, kuri leis pritraukti iki 1 mlrd. eurų vertės investicijų į vidutines ir dideles įmones, nukentėjusias dėl koronaviruso COVID-19 protrūkio.
Vyriausybė padarys pradinę 100 mln. eurų investiciją ir garantuos iki 400 mln. eurų vertės obligacijas, kurios bus išleistos papildomoms lėšoms į fondą surinkti. Tikimasi, kad dar 500 mln. eurų bus pritraukta į fondą iš privačių investuotojų.
